Kodėl žmonės tampa pažeidžiami išnaudojimui?

Apie prekybą žmonėmis dažnai galvojama kaip apie kažką tolimo, pavojingo ir lengvai atpažįstamo. Tačiau realybėje tokios situacijos dažniausiai prasideda ne nuo grasinimų ar smurto. Dažnai viskas prasideda nuo santykio, dėmesio, pažado padėti, suprasti ar pasirūpinti.
Į išnaudojimo situacijas dažniausiai patenkama ne todėl, kad kažkas yra silpnas ar naivus. Daug dažniau tuo pasinaudojama tada, kai gyvenime atsiranda daugiau pažeidžiamumo – vienišumo, nesaugumo, emocinių sunkumų, konfliktų šeimoje, finansinių problemų ar stipraus noro pabėgti iš sudėtingos situacijos. Tokiais momentais ypač sustiprėja poreikis būti priimtam, suprastam, mylimam ar tiesiog reikalingam kažkam kitam.
Būtent tai dažnai labai gerai pastebi išnaudojantys žmonės. Jie moka greitai kurti artumą, rodyti ypatingą dėmesį, žadėti saugumą, geresnį gyvenimą, meilę ar pagalbą. Kartais pirmą kartą gyvenime atsiranda jausmas, kad kažkas iš tiesų mato, girdi ir priima. Ypač jautriai į tai reaguoja paaugliai ir jauni žmonės, kurie ieško priklausymo, ryšio ar savo vietos tarp kitų. Todėl prekyba žmonėmis dažnai prasideda ne nuo baimės, o nuo pasitikėjimo kūrimo ir emocinio prisirišimo.
Didesnėje rizikoje atsiduria tie, kurie jaučiasi vieniši, nepriimti, nesuprasti, patiria daug konfliktų ar neturi saugaus ryšio su artimaisiais. Pažeidžiamumą gali didinti ir žema savivertė, emociniai sunkumai, stiprus noras pabėgti iš esamos situacijos ar ilgesys žmogaus, kuris pagaliau „supras“. Kartais pakanka vieno labai sunkaus gyvenimo laikotarpio, kad žmogui būtų sunkiau atpažinti nesaugius santykius ar pavojingas situacijas.
Labai svarbu suprasti, kad į išnaudojimo situacijas gali patekti labai skirtingi žmonės. Tai nėra tik socialinės rizikos ar labai skurdžiai gyvenančios šeimos. Kartais iš šalies viskas gali atrodyti „tvarkinga“, tačiau viduje gali būti daug vienišumo, emocinio nesaugumo ar santykių stokos.
Dažnai pavojų galima pastebėti tada, kai kažkas pernelyg greitai kuria artumą, skatina atsiriboti nuo artimųjų, verčia jaustis kaltam, prašo slėpti santykius, daug žada arba po truputį pradeda kontroliuoti kasdienį gyvenimą. Tačiau žmogui, kuris tuo metu labai ieško saugumo ar ryšio, tai ne visada atrodo pavojinga.
Todėl labai svarbu kalbėti ne tik apie pačius pavojus, bet ir apie psichologinį atsparumą. Psichologinis atsparumas nėra gebėjimas nieko nejausti ar visada būti stipriam. Tai gebėjimas atpažinti nesaugias situacijas, pasitikėti savo nuojauta, gebėti pasakyti „ne“, ieškoti pagalbos ir turėti žmonių, su kuriais galima atvirai kalbėtis. Atsparumą labai stiprina saugūs santykiai, galėjimas būti išgirstam ir priimtam, gebėjimas kalbėti apie savo jausmus bei žinojimas, kad pagalbos prašyti nėra silpnumas.
Vaikams ir paaugliams ypač svarbu šalia turėti suaugusiųjų, su kuriais galima kalbėti nebijant būti išjuoktam ar nuteistam. Kai žmogus jaučiasi matomas, svarbus ir priimtas, jis tampa mažiau pažeidžiamas išnaudojimui.
Todėl prekybos žmonėmis prevencija prasideda ne tik nuo informacijos apie pavojus. Ji prasideda nuo ryšio, saugumo, gebėjimo kalbėtis ir aplinkos, kurioje nereikia vienam nešti savo sunkumų.
Nukentėjote nuo prekybos žmonėmis, netylėkite!
Skambinkite 112
Kreipkitės pagalbos:
https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/pagalba-prekybos-zmonemis-nusikaltimu-aukoms/