Panevėžio miesto savivaldybės taryba patvirtino naujas Panevėžio laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijos ribas. Sprendimas priimtas siekiant suderinti LEZ plėtrą su strategiškai svarbiais infrastruktūros projektais ir užtikrinti efektyvų miesto teritorijos panaudojimą.
„Panevėžio laisvoji ekonominė zona yra viena svarbiausių miesto ekonomikos augimo erdvių. Priimdami sprendimą dėl jos ribų, siekiame aiškaus balanso – kad būtų įgyvendinami valstybei svarbūs infrastruktūros projektai, tokie kaip „Rail Baltica“ ir išliktų patrauklios sąlygos investuotojams. Tai sprendimai, kurie leidžia miestui augti kryptingai, kurti darbo vietas ir stiprinti Panevėžio ekonominį pagrindą“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.
Panevėžio LEZ teritorija apima 46,95 ha, tačiau dalis jos patenka į specialiojo teritorijų planavimo dokumento zoną, skirtą „Rail Baltica“ projektui, todėl ši žemė bus paimta visuomenės poreikiams. Pagal patvirtintus techninius projektus geležinkelio vėžės statybai šalia Panevėžio reikės apie 6 ha šiuo metu LEZ teritorijai priskirtos žemės.
Siekiant išlaikyti LEZ teritorijos patrauklumą ir funkcionalumą, jos ribos koreguojamos – į zoną bus įtrauktas naujas sklypas pramoninėje miesto dalyje, prie Pušaloto ir Pramonės gatvių sankryžos. Taip bus kompensuotas teritorijos sumažėjimas ir išlaikytas panašus bendras LEZ plotas, atitinkantis įstatymuose nustatytas ribas.
Tai leis išlaikyti lengvatines sąlygas investuotojams ir efektyviai naudoti miesto teritorijos potencialą.
Taryboje priimti pakeitimai bus pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei galutiniam patvirtinimui. Lygiagrečiai bus rengiamas detalusis planas naujai teritorijai, formuojamas žemės sklypas, nustatoma jo vidutinė rinkos vertė ir žemės nuomos sąlygos. Vėlesniais tarybos sprendimais bus tikslinami LEZ operatoriaus UAB „Panevėžio laisvoji ekonominė zona“ nuomos pagrindu valdomi sklypai, užtikrinant sklandų teritorijos valdymą ir patrauklias sąlygas esamiems bei būsimiems investuotojams.
Šiuo sprendimu Panevėžys žengia dar vieną žingsnį link strategiškai svarbių infrastruktūros projektų integravimo į miesto ekonomikos plėtrą, išlaikant investicijų pritraukimo potencialą ir ilgalaikį miesto vystymąsi.
