Kaunas toliau demonstruoja lyderystę įgyvendinant valstybinės reikšmės projektus. Jau greitai miestas turės ne tik vienintelį stadioną ar pirmąjį mokslo ir inovacijų populiarinimo centrą Lietuvoje, bet ir aukščiausio lygio rūmus klasikinei muzikai. Kairiajame Nemuno krante prasidėjo M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos – sklype H. ir O. Minkovskių g. 31 jau iškilo segmentinės tvoros, dirba sunkioji technika.
„M.K Čiurlionio koncertų centras bus tikras Kauno deimantas. Ypatingai džiaugiamės, kad darbus spėjome pradėti švęsdami žymaus kompozitoriaus metus. Rūmų erdvėse susitiks aukščiausio lygio muzika, architektūra ir šiuolaikinės kultūros poreikiai. Taip dar labiau stiprinsime Kauno, kaip svarbaus Europos kultūros miesto, pozicijas.
Šios statybos nėra tik infrastruktūrinis projektas. Tai – strateginė investicija į šalies ir miesto tarptautinį matomumą, kūrybinę ateitį. Jau tapo įprasta reikšmingus projektus vystyti ir statyti išskirtinai kauniečių lėšomis. Šis pavyzdys – ne išimtis. Dar kartą įsitikinome, kad Kaunas gali savarankiškai priimti svarbius sprendimus ir įgyvendinti projektus. Už tai reikia padėkoti visiems kauniečiams“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Dėl viešųjų pirkimų dalyvių skundų valstybinės reikšmės objektą pradėta statyti kone pusmečiu vėliau nei planuota.
Statyboms startas duotas lapkritį, sulaukus dar vieno palankaus teismo sprendimo. Praėjusių metų pabaigoje, oficialiai įsigaliojus sudarytai rangos darbų sutarčiai, statybvietėje pasirodė pirmoji sunkioji technika, iškilo segmentinės tvoros.
„Artimiausiu metu darbų zonoje numatytas grunto užpylimas, statybvietės įrengimas. Vėliau lauks kiti procesai. Kiekvienos statybos yra iššūkis, tačiau į juos žvelgiame profesionaliai ir sėkmingai su jais susitvarkome“, – tikina bendrovės „Autokausta“ statybų vadovas Romas Stonkus.
Daugiau kaip 4 hektarų sklype Žemojoje Fredoje, H. ir O. Minkovskių g. 31, iškils A++ energinio naudingumo klasės, 25 metrų aukščio ir beveik 23 tūkst. kvadratinių metrų bendro ploto stiklu gaubtas pastatas. Jame numatyta kelių šimtų vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Apie pusantro šimto papildomų vietų parkavimui suplanuota ir greta statinio.
Išskirtiniame pastate išsiteks dvi modernios salės. Pagrindinė talpins apie pusantro tūkstančio žiūrovų ir bus pritaikyta klasikinės muzikos koncertams, operetėms bei kitiems natūralios akustikos pasirodymams.
Antroji – daugiafunkcė erdvė su vaizdu į Nemuną ir bemaž 700 vietų. Čia bus galimybė keisti salės akustines savybes, todėl galės vykti koncertai, konferencijos, parodos bei kiti renginiai.
Jungtinė „Paleko archstudijos“ ir įmonių grupės „Be Live“ bendrovės „Baltic Engineers“ komanda – M. K. Čiurlionio koncertų centro architektūrinio konkurso nugalėtoja. Šis Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato R. Paleko vadovaujamų architektų bei patyrusių generalinių projektuotojų tandemas suvienijo kūrybines ekspertų pajėgas: architektus, inžinierius, hidrologus ir hidrotechnikus, akustikos specialistus.
Jų sukurtoje vizijoje M. K. Čiurlionio koncertų centras darniai įsilieja į bendrą Nemuno kranto reljefą, harmoningai dera su aplink vystoma bei kitapus upės besidriekiančia urbanistine visuma. Architektūriniai sprendiniai sukuria įspūdį, tarsi objektas sklendžia virš vandens.
Skaidrus banguotas fasadas atkartoja upės vandens atspindžius. Iš vidaus lankytojams taip pat atsivers gyvas ikoniško Kauno senamiesčio peizažas ir Nemuno tėkmės įrėminta vaizdinga panorama. Numatyta, kad greta pastato įsiterps ir jaukus mažųjų laivų uostas.
Kaunas istoriškai glaudžiai susijęs su M. K. Čiurlionio vardu. Mieste veikia vienas svarbiausių kultūros objektų Lietuvoje, saugantis didžiausią kūrybos kolekciją – nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Dailininko ir kompozitoriaus vardu pavadinta gatvė ir tiltas per Nemuną, jungiantis centrą su Aleksotu ir Freda.
Prasidėjus koncertų rūmų statyboms, Čiurlionio vardas peržengia dar vieną ribą – jis tampa nauja jungtimi į pasaulinę sceną, garsinančia Lietuvos genijaus kūrybinį palikimą ir kviečiančia tarptautinę auditoriją jį atrasti.
Neabejojama, kad moderni koncertų salė leis į Kauną pritraukti pasaulinio lygio atlikėjus, orkestrus ir festivalius, kuriems iki šiol Lietuvoje dažnai trūko tinkamos akustinės infrastruktūros. Kartu tai taps ir visaverte scena vietos kūrėjams bei kolektyvams – erdve, kurioje aukščiausios kokybės sąlygomis galės skambėti Lietuvos muzikų kūryba. Išskirtinis statinys ne tik praturtins miesto kultūrinį gyvenimą, bet ir pagyvins aplinkines teritorijas bei skatins turizmą.
