Investuotojai vis labiau nerimauja dėl Prancūzijos viešųjų finansų būklės. Pirmąją 2026 m. spalio savaitę Prancūzija už dešimties metų trukmės skolinimąsi turėjo mokėti 5 % metinių palūkanų – tai aukščiausias lygis nuo 2002 m. Tai yra 1,57 procentinio punkto daugiau nei moka Vokietija, palyginti su 0,48 punkto skirtumu 2024 m. birželio pradžioje. Šiuo metu Prancūzija už dešimties metų skolinimąsi moka net daugiau nei Italija – 0,4 procentinio punkto daugiau. Nors skolinimosi kaštai didėjo visame pasaulyje, skirtumas nuo Vokietijos rodo, kad investuotojai už skolinimą Prancūzijai reikalauja didesnių palūkanų nei daugeliui kitų euro zonos šalių.
Dabartinė Prancūzijos padėtis
2025 m. Prancūzijos valstybė išleido 153 mlrd. eurų daugiau nei surinko pajamų, arba 5,1 % BVP. Valstybės skola pasiekė 115,7 % BVP, o viešosios išlaidos sudarė 57,3 % BVP – tai antras didžiausias rodiklis ES po Suomijos. Palūkanų mokėjimai sudarė 4,3 % visų valdžios sektoriaus pajamų, palyginti su 3,6 % 2022 m.
Mūsų 2026 ir 2027 m. prognozės remiasi 2026 m. gegužę paskelbta Europos Komisijos 2026 m. pavasario ekonomine prognoze. Situacija turėtų dar blogėti.
Prognozuojame, kad 2027 m.:
- biudžeto deficitas padidės iki 5,7 % BVP;
- valstybės skola išaugs iki 120,3 % BVP;
- palūkanų išlaidos pasieks 88 mlrd. eurų, arba 5,3 % valstybės pajamų.
Palūkanų išlaidos yra sparčiausiai auganti biudžeto eilutė. 2022-2027 m. jos turėtų išaugti 73 %, kai bendros išlaidos didės tik 18 %. Dėl to palūkanų dalis valstybės išlaidose padidės nuo 3,3 % iki 4,8 %.
Nors palūkanų išlaidos vis dar gerokai mažesnės nei išlaidos pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms (616 mlrd. eurų) ar viešojo sektoriaus darbo užmokesčiui (390 mlrd. eurų), nuo 2024 m. Prancūzija palūkanoms išleidžia daugiau nei subsidijoms verslui ir namų ūkiams. 2027 m. palūkanų sąnaudos sieks beveik ketvirtadalį viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondo ir du trečdalius valstybės investicijų į kelius, mokyklas bei kitą infrastruktūrą.
Didžiausias iki šiol sutaupymas – energijos subsidijų nutraukimas – jau yra išnaudotas, todėl vyriausybė dabar mažina investicijas. Vertinant vien pagal viešuosius finansus, Prancūzija šiuo metu yra silpniausia ES valstybė: mūsų 2027 m. Fiskalinės rizikos indekse ji užima paskutinę, 27-ąją vietą.
Fiskalinės rizikos indeksas: kodėl Prancūzija yra paskutinė
„Citadele“ bankas reguliariai vertina viešųjų finansų būklę ir fiskalinę riziką visose 27 ES valstybėse narėse, t. y. riziką, kad valstybės skola ir biudžeto deficitai taps nekontroliuojami.
Pagrindinis mūsų įrankis yra „Citadele“ fiskalinės rizikos indeksas, kuris kiekvienos šalies viešųjų finansų būklę išreiškia vienu rodikliu nuo 0 iki 100. Kuo didesnis balas, tuo didesnė rizika.
Prancūzija nėra prasčiausia pagal dažniausiai minimus rodiklius: Italija turi didesnę skolą, Lenkija – didesnį deficitą, o Vengrija – didesnę palūkanų naštą. Tačiau ji atsiduria paskutinėje vietoje todėl, kad silpnai atrodo beveik pagal visus kriterijus vienu metu:
- pagal skolą ji yra antra prasčiausia iš 27 valstybių;
- pagal biudžeto deficitą – penkta prasčiausia;
- pagal sunkiai koreguojamas biudžeto išlaidų struktūras – pati prasčiausia.
Kitos šalys turi vieną ar du silpnus aspektus. Prancūzija jų turi beveik visose srityse.
Jos skola yra labai didelė ir toliau auga – nuo maždaug 98 % BVP prieš pandemiją iki prognozuojamų 120 % BVP 2027 m. Biudžetas buvo deficitinis net ekonominio augimo laikotarpiais, o nuo 2020 m. deficitas nuolat viršija ES nustatytą 3 % ribą.
Problema sunkiai išsprendžiama: mokesčiai jau dabar sudaro didesnę ekonomikos dalį nei bet kurioje kitoje ES valstybėje, o didžioji išlaidų dalis tenka atlyginimams, pensijoms ir kitoms sunkiai mažinamoms išlaidoms.
Vienintelė santykinai palanki sritis yra palūkanų kaštai. Prancūzija vis dar turi daug anksčiau pigiai pasiskolintos skolos ir ją refinansuoja tik palaipsniui, todėl vidutinė mokamų palūkanų norma sudaro tik 2,4 % jos skolos portfelio.
Fiskalinės rizikos indeksas nuo 41,7 punkto 2023 m. turėtų išaugti iki 73,8 punkto 2027 m., nes deficitai išlieka dideli, skola toliau auga, o palūkanų išlaidos didėja.
