Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, 15 val. Anykščių viešoji biblioteka kviečia į Vilniaus universiteto profesoriaus Jurgio Pakerio paskaitą „Konstantino Sirvydo mįslės“.
Konstantinas Sirvydas – talentingas XVII a. lietuvių jėzuitas, sakęs vaizdingus barokinius pamokslus ir išleidęs pirmuosius lietuvių kalbos žodynus. Paskaitoje J. Pakerys kels tokius klausimus: ar žinome, kaip Sirvydas atrodė? Ar savo pamokslams jis ruošė skaidres? Ar yra parašęs gramatiką? Ar jo žodynuose yra žodžiai „valstybė“, „nepriklausomybė“, „vasaris“?
K. Sirvydas apie 1620 m. parengė ir išleido pirmąjį lietuvių kalbos žodyną „Dictionarium trium linguarum“ („Trijų kalbų žodynas“, lenkų-lotynų-lietuvių kalbos), kuriame buvo apie 6000 lietuviškų žodžių. Tai – pirmasis spausdintas lietuvių leksikografijos darbas. Iki šių dienų išliko vienintelis šio leidinio egzempliorius be pradžios ir pabaigos, 432 išlikusiuose puslapiuose yra 8260 žodyninių straipsnių.
Savo žodynu K. Sirvydas daug prisidėjo prie lietuvių rašomosios kalbos gryninimo, norminimo ir įvairiopo jos ugdymo. Sirvydas parengė ne tik pirmąjį ir antrąjį spausdintus lietuvių kalbos žodynus, bet, spėjama, ir gramatiką, deja, neišlikusią. Jo Punktai sakymų yra pirmas originalių lietuviškų pamokslų santraukų rinkinys.
Pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorius K. Sirvydas yra anykštėnas – gimęs apie 1579 m Sirvydų k. (Anykščių r.). Kilęs iš bajorų šeimos. Mokėsi Vilniaus jėzuitų kolegijoje. Studijavo Nesvyžiaus, Dorpato (Tartu), Rygos, Pułtusko jėzuitų kolegijose, Vilniaus universitete. 1612 m. buvo paskirtas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios pamokslininku, šioje bažnyčioje sakė pamokslus daugiausia lietuvių kalba, ėjo įvairias pareigas jėzuitų ordine. Vilniaus universitete dėstė teologiją, buvo rektoriaus tarėjas. Visą gyvenimą aktyviai užsiėmė literatūrine veikla. Pirmojo žodyno autoriaus būta ypatingo žmogaus. Tai, kad Sirvydas buvo paskirtas pamokslininku vietoj vyresnio kunigo, rodo jo retorinius gebėjimus. Amžininkai ir darbai liudija jį buvus begalinio darbštumo eruditą, be gimtosios lietuvių kalbos, mokėjus lenkų, lotynų, graikų ir, spėjama, hebrajų kalbas.
K. Sirvydas mirė 1631 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios rūsyje.
Įamžinant K. Sirvydo atminimą, jam pastatytas paminklas Vilniaus universitete (autorius – skulptorius Juozas Kėdainis, 1979 m.), biustas Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje (autorius – skulptorius Jonas Meškelevičius, 1982 m.). Rieduliu su įrašu pažymėta menama jo gimtosios sodybos vieta Sirvyduose, pastatytas paminklas Dabužių bažnyčios šventoriuje (autorius – Jonas Žukas, 1988–2009 m.). Vilniuje, Literatų gatvės meno projekte, jam dedikuota Eglės Vertelkaitės sukurta miniatiūra. K. Sirvydo vardu pavadintos gatvės Vilniuje, Anykščiuose, Telšiuose ir Dabužiuose (Anykščių r.), vienas kiemas Vilniaus universiteto pastatų ansamblyje. Jo vardu 1989–2001 m. vadinosi Dabužių pagrindinė mokykla, vėliau pertvarkyta į pradinę ir išvis uždaryta.
Įamžinant K. Sirvydo atminimą, jam pastatytas paminklas Vilniaus universitete (autorius – skulptorius Juozas Kėdainis, 1979 m.), biustas Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje (autorius – skulptorius Jonas Meškelevičius, 1982 m.). Rieduliu su įrašu pažymėta menama jo gimtosios sodybos vieta Sirvyduose, pastatytas paminklas Dabužių bažnyčios šventoriuje (autorius – Jonas Žukas, 1988–2009 m.). Vilniuje, Literatų gatvės meno projekte, jam dedikuota Eglės Vertelkaitės sukurta miniatiūra. K. Sirvydo vardu pavadintos gatvės Vilniuje, Anykščiuose, Telšiuose ir Dabužiuose (Anykščių r.), vienas kiemas Vilniaus universiteto pastatų ansamblyje. Jo vardu 1989–2001 m. vadinosi Dabužių pagrindinė mokykla, vėliau pertvarkyta į pradinę ir išvis uždaryta.
Vasario 16 d. 15 val.
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje
Vyskupo skv. 1, Anykščiai
