Sausio 9 d. Zarasų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) merė Nijolė Guobienė pakvietė į susitikimą rajono medžiotojų būrelių atstovus bei ūkininkus. Diskusijoje, kurioje dalyvavo merės patarėja Simona Burokaitė, Savivaldybės administracijos direktorius Aurelijus Banys bei Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėja Lina Petrėnienė, pagrindinis dėmesys skirtas įsisenėjusioms problemoms – laukinių žvėrių daromai žalai ir bendradarbiavimo trūkumui.
Pagrindinis tikslas – dialogas ir žmogiškas susitarimas
Susitikimo iniciatyva kilo siekiant sudaryti sąlygas atviram dialogui tarp ūkininkų ir medžiotojų. Susitikimą inicijavęs Zarasų rajono ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkas Darius Viliūnas pabrėžė, kad ūkininkai tikisi glaudesnio ryšio su medžiotojais. Akcentuota, kad visoms pusėms svarbu ne tik formaliai spręsti problemas, bet ir palaikyti nuolatinį ryšį, laiku informuoti apie kylančias situacijas bei ieškoti bendrų sprendimų dar iki konfliktų ar formalių ginčų.
Ūkininkai išsakė susirūpinimą dėl šernų ir bebrų daromos žalos – pasėlių niokojimo, pievų išknisimo, melioracijos griovių ir užtvankų gadinimo, laukų užtvindymo. Pažymėta, kad dėl to mažėja dirbamos žemės plotai ir ūkininkų pajamos, o augančios sąnaudos dar labiau apsunkina situaciją.
Nauja žalos registravimo tvarka nuo Naujųjų metų
Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėja L. Petrėnienė informavo, kad nuo šių metų keičiasi laukinių gyvūnų padarytos žalos registravimo ir nagrinėjimo tvarka. Nebeliks popierinių prašymų – visi pranešimai bus teikiami per Biologinės įvairovės informacinę sistemą.
Ūkininkai galės savarankiškai pateikti informaciją apie padarytą žalą, nurodyti tikslias vietos koordinates, pridėti nuotraukas. Sistema automatiškai informuos tiek medžiotojų būrelio vadovą, tiek ūkininką, o pirmiausia bus siekiama problemą išspręsti tarpusavio susitarimu, be komisijos. Tik sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, kai nukentėjo gyvuliai, bus įtraukiamos atsakingos institucijos.
Taip pat paaiškinta, kaip skaičiuojamas žalos dydis, kada pasėlis laikomas visiškai sunaikintu, ir kokiais atvejais taikomos vidutinės regiono derlingumo ir kainų reikšmės.
Akcentuota atsakomybė ir tarpusavio pagarba
Diskusijos metu daug dėmesio skirta abipusei atsakomybei. Ūkininkai pabrėžė, kad svarbu, jog medžiotojai atsakingai elgtųsi ūkinėse žemėse, vengdami važinėjimo per pasėlius ar pievas, ypač po atsėjimo. Medžiotojai savo ruožtu ragino ūkininkus laiku informuoti apie problemas, nes ne visų laukų ir situacijų įmanoma stebėti nuolat.
Taip pat aptarti bebrų populiacijos valdymo, užtvankų ardymo, kompensavimo galimybės, medžioklės organizavimo ypatumai, draudimo klausimai ir prevencinės priemonės. Administracijos direktorius A. Banys pabrėžė, kad Savivaldybė investuoja į melioracijos griovių valymą (šiemet skirta per 100 tūkst. eurų), tačiau be medžiotojų indėlio kovojant su bebrais šios investicijos nueina perniek.
Susitarta dėl glaudesnio bendradarbiavimo ateityje
Susitikimo pabaigoje konstatuota, kad pagrindinė problema dažnai kyla ne dėl teisės aktų ar procedūrų, o dėl informacijos stokos ir nepakankamo tarpusavio kontakto. Todėl sutarta stiprinti tiesioginį bendravimą tarp ūkininkų ir medžiotojų būrelių vadovų, keistis kontaktais ir problemas spręsti operatyviai.
Savivaldybės vadovai patikino, kad ir ateityje bus inicijuojami tokie susitikimai pagal poreikį, siekiant, kad sprendimai būtų randami dialogo keliu, išlaikant tarpusavio pagarbą ir supratimą.
