Daugiau kaip tūkstantis jaunuolių visoje Lietuvoje velykines atostogas leidžia šauliškose stovyklose. Jaunieji šauliai veltui laiko nešvaisto: mokosi valdyti dronus, tobulina išgyvenimo įgūdžius, semiasi vadybos ir vadovavimo žinių, išbando fotografo duoną, eina į žygius, kuriuose gilina istorijos žinias ir džiaugiasi pavasariu gamtoje.
Ne tik turiningai, bet ir naudingai
„Nuo Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vykstančio jaunųjų šaulių vadybos kurso iki fotografijos mokymų – tikrai platus pasirinkimas stovyklų, kuriose dalyvauja jaunieji šauliai. Džiaugiuosi žinodamas, jog daugiau kaip 1100 jaunųjų šaulių velykines moksleivių atostogas gali praleisti ne tik turiningai, bet ir naudingai“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vado pavaduotojas Dovidas Jonušas.
Stovyklaujantys moksleiviai neleidžia laiko prie ekranų – jie gilina išgyvenimo ir topografijos žinias, kurias įgijo jaunųjų šaulių būreliuose, įveikia kliūčių ruožus, mokosi valdyti bepiločius orlaivius, aktyviai sportuoja ruošdamiesi artėjančioms jaunųjų šaulių sporto žaidynėms. Jaunieji šauliai taip pat lavina dėmesio koncentraciją ir taiklumą sportinio šaudymo pneumatiniais šautuvais pratybose, stiprina orientavimosi įgūdžius, mokosi fotografavimo subtilybių ir ugdo drausmę bei komandos dvasią rikiuotės metu.
„Stovyklos organizuojamos pagal jaunųjų šaulių ugdymo programą, todėl nemažai dėmesio skiriame ir karybai. Užsiėmimus veda Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai – jie noriai dalijasi savo patirtimi, atsako į stovyklautojų klausimus apie kario tarnybą. Ne paslaptis, jog nemažai jaunųjų šaulių svarsto rinktis tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar studijas Karo akademijoje“, – paaiškina LŠS vado pavaduotojas D. Jonušas.
Anot jo, jaunųjų šaulių stovyklos – puiki galimybė ne tik įvertinti jaunųjų šaulių fizinį pasirengimą, bet ir stiprinti jų motyvaciją, atsakomybės jausmą bei pasiryžimą siekti užsibrėžtų tikslų.
Pamaina kariuomenės vadui
„Matydamas jus visus čia noriu, kad dėtumėte visas pastangas, treniruotumėtės, semtumėtės žinių, o atėjus laikui pakeistumėte mane. Noriu, kad nei jūsų mintys, nei rankos nesudrebėtų ir galėtumėte priimti visus iššūkius. Turim suremti pečius visa visuomenė ir turime būti pasiruošę ginti Tėvynę“, – taip į turiningai pavasario atostogas leidžiančius moksleivius Kaune kreipėsi juos aplankęs Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras.
Šią savaitę Kauno regiono jaunieji šauliai Generolo P. Plechavičiaus kadetų licėjuje kartu šios mokyklos kadetais ugdo savo vadovavimo ir lyderystės įgūdžius. Šiems jaunuoliams kariuomenės vadas gen. R. Vaikšnoras papasakojo apie Lietuvos kariuomenę ir jos pasirengimą ginti Lietuvą, apie savo tarnybą ir darbus einant kariuomenės vado pareigas.
„Aktyvios veiklos, mokymai, užsiėmimai stiprina jaunimo pasirengimą veikti komandoje, o lyderystės įgūdžiai, kurių jie čia moksi, – pagrindinis sėkmingo augimo ir vadovavimo komponentas. Nuo to, kaip efektyviai vadovaujama komandai, priklauso ne tik asmeninis tobulėjimas, bet organizacijos sėkmė“, – tokių kursų nauda jaunimui neabejoja LŠS vado pavaduotojas D. Jonušas.
„Važiuodamas į stovyklą nieko per daug nesitikėjau, bet pamačiau, kad čia galima daug ko išmokti. Paskaitos įdomios, daug naujų dalykų, labai praplėtė žinias apie lyderystę. Grįžęs į savo jaunųjų šaulių būrelį galėsiu visa tai pritaikyti praktiškai. Stovykloje dar labiau susidraugavome su kitais jaunaisiais šauliais, susiradau naujų draugų“, – sako stovykloje Gen. P. Plechavičiaus kadetų licėjuje dalyvaujantis jaunasis šaulys Liudvikas.
Įkvepia jaunuosius šaulius
Per šias pavasario atostogas Lietuvos šaulių sąjunga, bendradarbiaudama su Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, sukvietė būrį jaunųjų šaulių iš skirtingų šalies miestų į sostinėje organizuotą vadybos kursą.
„Tai pilotinis kursas, specialiai skirtas jauniesiems šauliams. Jo metu moksleiviai ne tik mokosi efektyvaus bendravimo ir darbo su žmonėmis principų, bet ir analizuoja savo asmenybės bruožus, siekia suprasti ir tobulinti silpnesnes puses, o stipriąsias – puoselėti ir stiprinti“, – pasakoja Lietuvos šaulių sąjungos Pilietinio ugdymo skyriaus neformalaus švietimo mokytoja Gertrūda Šitkauskaitė.
Kurse, kuris surengtas Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, dalyvauja 18 jaunųjų šaulių. Čia jie taip pat turi išskirtinę galimybę susipažinti su kariūnų kasdienybe – pamatyti, kaip jie gyvena, mokosi ir ruošiasi tarnybai.
„Esame dėkingi Karo akademijai už partnerystę ir pagalbą ugdant jaunuosius šaulius, padedant jiems atskleisti geriausias savo savybes. Tiek akademijos aplinka, tiek bendruomenė įkvepia jaunuolius pasitempti, laikytis disciplinos, siekti užsibrėžtų tikslų, imtis atsakomybės. Šios patirtys bus vertingos ne tik šauliškoje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime“, – naudą įvardija G. Šitkauskaitė.
Lietuvoje šiuo metu veikia beveik 250 jaunųjų šaulių būrelių, ir kasmet steigiami vis nauji, nes moksleivių susidomėjimas auga. Vaikai į jaunųjų šaulių būrelius priimami nuo 11 metų. Jaunieji šauliai rengiami pagal 4 pakopų programą. Kiekvienų mokymų metu jaunuoliai įgyja teorinių ir praktinių žinių – karybos, Lietuvos istorijos, lyderystės, pilietiškumo, pasirengimo krizinėms situacijoms, sveikos gyvensenos. Išlaikę gebėjimų egzaminą, jaunuoliai gauna tai liudijantį sertifikatą ir antsiuvą. Mokslo metų laikotarpiu užsiėmimai jiems vyksta kartą per savaitę, o per atostogas siūloma įsitraukti į įvairias stovyklas, kurias organizuoja visos Lietuvos šaulių sąjungos rinktinės nuo sostinės iki uostamiesčio.
Papildoma informacija:
Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) yra valstybės remiama savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai ir civilinei saugai.
Tai unikali, analogų neturinti organizacija, nes LŠS vienija valstybės gynybai ir gyvenimui neabejingus asmenis. Šauliai veikia pagal LR Seimo priimtą atskirą organizacijos įstatymą ir statutą. Nepaisant tiesiogiai iš valstybės institucijų skiriamų užduočių, LŠS yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija.
Kiekvienas Lietuvos pilietis savanoriškai gali tapti organizacijos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto ir kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi beveik 17 tūkst. piliečių nuo 11 metų amžiaus.
