Padangų keitimo laikotarpis darbymečiu tampa ne tik autoservisams, kuriuose dar balandžio pradžioje nusidriekia eilės, bet ir aplinkosaugininkams – senų padangų kapinynai šiuo laikotarpiu ima dygti atokesniuose miškuose, pakelėse ar tiesiog prie komunalinių atliekų konteinerių.
Nesusimąsto apie pavojų aplinkai
Nors artėjant padangų keitimo metui aplinkosaugos specialistai primena apie pamiškėse, pakelėse ar tiesiog šalia buitinių atliekų surinkimo konteinerių paliktų senų automobilių padangų žalą aplinkai, šis reiškinys Lietuvoje vis dar dažnas.
Aplinkos apsaugos agentūros apskaitos duomenimis, prieš dešimtmetį, 2013 metais, Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta 22,6 tūkst. tonų padangų, o surinkta 19,3 tūkst. tonų padangų atliekų. 2023 metais mūsų šalies rinkai patiektas padangų kiekis pasiekė 38,7 tūkst. tonų, o naudoti netinkamų padangų surinkta 35,3 tūkst. tonų. Į šiuos duomenis neįtrauktos padangos, kurios į Lietuvą įvežamos su transporto priemonėmis ar patenka nelegaliai. Vadinasi, tūkstančiai tonų senų padangų, užuot tinkamai sutvarkytos, mėtosi prie pastatų, pakelėse ar pamiškėse, vandens telkiniuose ir teršia aplinką.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorės Astos Pakštaitės-Marcinkienės žodžiais, dalis gyventojų ir autoservisų, nors ir turėdami visas galimybes civilizuotai atsikratyti naudoti netinkamų padangų, vis dar elgiasi priešingai, pamiršdami, jog gamtoje padangos gali irti net 140 metų – tiek laiko jos ne tik darko vaizdą, bet ir teršia aplinką, išskiria sveikatai pavojingų toksinių ir cheminių medžiagų, gali tapti gaisrų priežastimi.
„Jei padangos nelegaliai deginamos tam nepritaikytose krosnyse ar laužuose, į aplinką išsiskiria daugybė kenksmingų medžiagų. Galiausiai, už ne vietoje išmestų padangų surinkimą ir tvarkymą mokama iš visų mokesčių mokėtojų pinigų“, – teigė GIA direktorė A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje nustatyta, kad priklausomai nuo išmestų padangų atliekų kiekio bauda gali siekti nuo 30 iki 4,3 tūkst. eurų. Už ne vietoje išmestą vieną padangą papildomai reikės susimokėti 44 eurus už žalą aplinkai.
Vietų, kur palikti nebenaudojamas padangas, pakanka
Vairuotojams, keičiantiems padangas, vis dar kyla klausimas – kur dėti nebetinkamas naudoti? Padangas keičiant autoservise, senosios turi būti priimamos nemokamai.
Prekybininkai iš kliento taip pat privalo nemokamai priimti nenaudojamas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama.
Vairuotojai, kurie padangas keičia patys, turėtų įsidėmėti, kur įsikūrusi artimiausia stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė, kurioje 4–5 padangas per metus galima pristatyti nemokamai, arba atliekų tvarkymo įmonė.
„Vairuotojai turėtų prisiminti pagrindinę taisyklę: autoservisams draudžiama netinkamas eksploatavimui padangas atiduoti jų naudotojui, todėl keičiant padangas autoservise, senosios turi būti priimamos nemokamai. Autoservisai ir kitos nedidelės dirbtuvės privalo priimti tiek senų padangų, kiek jų keičia. Maža to, autoservisai, kaip ir padangų gamintojai bei importuotojai, privalo pasirūpinti, kad senos padangos būtų tinkamai utilizuotos ar perdirbtos“, – teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Panaudoja naujiems gaminiams
Transporto priemonių padangos, pasibaigus jų eksploatacijai – viena iš problemiškiausių atliekų rūšių.
Jei padangos perduodamos tvarkyti oficialiems atliekų tvarkytojams, perdirbtų senų padangų guma ir metalas panaudojami naujų gaminių gamybai, o tekstilė – energijai gauti. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.
Perdirbtų padangų guma tinka sporto aikštynų ir žaidimų aikštelių dangai, automobilių kilimėliams, įvairiems automobilių statymo apsauginiams borteliams ir kitiems gaminiams, pavyzdžiui, batų padams gaminti ar keliams tiesti. Tokiu būdu taupomi gamtos ištekliai ir neteršiama aplinka.
Po žiemos prireikia ir rimtesnio remonto
Pavasarį, ypač planuodami ilgesnes keliones, atsakingi vairuotojai keičia ne tik padangas, bet ir tepalus bei filtrus, atlieka ir amortizatorių bei pakabos patikrą.
Po transporto priemonių apžiūros ir remonto darbų autoservisuose susidaro įvairių atliekų, daugiausia – panaudotos alyvos ir jos talpų, taip pat filtrų, amortizatorių, akumuliatorių, stabdžių kaladėlių atliekų, kurias dėl aplinkai keliamo pavojaus būtina tinkamai sutvarkyti.
„Tam, kad aplinka būtų apsaugota nuo taršos, visos šios pavojingos atliekos turi patekti pas teisėtai ir tvariai veikiančius atliekų tvarkytojus. Priduoti tokias atliekas dažniausiai kainuoja, todėl kai kurie automobilių priežiūros specialistai susigundo sistemą apeiti ir nebereikalingas detales išvežti kur nors į atokesnę vietą. Visiems vairuotojams, kurie yra pasiruošę techninei apžiūrai, profilaktikai ir remontui, rekomenduoju rinktis tik tuos autoservisus, kurie deklaruoja savo veiklą aplinkosaugai ir neslepia veiklos apimčių. Taip būsite tikri, kad senos jūsų automobilio detalės atsidurs pas atliekų tvarkytojus, o ne kur nors pamiškėje ir terš aplinką“, – teigė A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Legaliai veikiančių (aplinkosaugai veiklą deklaravusių) autoservisų sąrašą galima rasti puslapyje https://atliekos.lt/autoservisai/. Patikėję savo automobilį atsakingiems specialistams, vairuotojai galės būti ramūs, kad visos susidariusios atliekos bus sutvarkytos tinkamai.
Visą informaciją vienoje vietoje, kur ir kokias atliekas priduoti, galima rasti tinklapyje www.atliekos.lt.