Nuosekliai puoselėdamas istorinį ir sakralinį paveldą, miestas prisideda prie dar vieno reikšmingo darbo – per Paveldotvarkos programą bus finansuojamas Evangelikų reformatų bažnyčios bokšto atstatymas. Planuojama skirti daugiau kaip 57 tūkst. eurų, kad būtų atkurta architekto Karolio Reisono tarpukariu suformuota pastato kompozicija. Tai vienas reikšmingiausių šiuo metu planuojamų šio objekto tvarkybos darbų etapų ir paskutinė trūkstama finansinė grandis visame rekonstrukcijos procese.
Evangelikų reformatų bažnyčios bokšto atstatymas – svarbus saugant miesto paveldą ir atkuriant okupacijų metais prarastus modernizmo akcentus. Abi Karolio Reisono suprojektuotos šventovės – tiek Kristaus Prisikėlimo bazilika, tiek Evangelikų reformatų bažnyčia – patyrė neteisybes: buvo pakeista jų paskirtis, iškraipyta architektūrinė išraiška, tačiau ilgainiui jos sugrįžo savo bendruomenėms ir atgavo sakralinę funkciją.
Miestas džiaugiasi matydamas iniciatyvią bendruomenę, prisidedančią prie istorinio pastato išsaugojimo. Savivaldybei svarbu būti partneriu tokiuose procesuose – padėti, kad dar vienas reikšmingas modernizmo objektas taptų atviras ir prieinamas visiems. Kiekvienas atkurtas pastatas stiprina Kauno kaip UNESCO miesto tapatybę, o kartu kuria erdves bendruomenei, kultūrai ir tikėjimui.
Daug dėmesio buvo skirta bažnyčių fasadų tvarkymui, jų apšvietimui, todėl šiandien sutemus kiekvienas gali pasigrožėti jų bokštais.
Ožeškienės gatvėje 41 stovinti 1092 kv. m ploto šventovė – retas tarpukario modernistinės sakralinės architektūros pavyzdys Lietuvoje, esantis UNESCO saugomoje teritorijoje. Ji statyta 1937–1940 m. pagal Karolio Reisono projektą, tačiau dėl istorinių aplinkybių liko neužbaigta. Netrukus po karo pastatas tapo nacionalizuotas ir pritaikytas sandėliavimo bei administracinėms reikmėms – taip buvo prarasta ne tik jo paskirtis, bet ir dalis architektūrinės raiškos.
2019 m. šventovė restitucijos tvarka grąžinta Evangelikų reformatų Bažnyčiai Lietuvoje. Nuo tada pradėtas nuoseklus atgaivinimo procesas – parengti projektai, suplanuoti ir vykdomi atstatymo darbai, ieškoma sprendimų, kaip atkurti autentiškas konstrukcijas ir išplanavimą, sugrąžinti objektui istorines spalvas, nustatytas polichrominių tyrimų metu.
Rekonstrukcijos projektą parengė UAB „Senamiesčio projektai“, vadovaujami architektų R. Buitkaus, A. Širvio ir R. Karaliūnaitės. Darbai suplanuoti etapais – nuo stogo ir fasadų tvarkybos iki vidaus erdvių restauravimo.
Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama bokštui: po karo buvo nugriauta viršutinė jo dalis, o išlikusios konstrukcijos ir stogo danga pažeistos drėgmės, dalis medinių perdangų – avarinės būklės. Miestas per Paveldotvarkos programą numatęs finansuoti pilną atstatymą, skiriant 57 tūkst. eurų reikiamoms medžiagoms, technikos nuomai ir darbo jėgai.
Atkurtas bokštas sugrąžins Kauno Naujamiesčiui aiškų vertikalų akcentą – Kauno modernėjimo ženklą, kuris vėl taps matomas mieste ir bus atviras tikintiesiems, o ateityje ir turistams. Neatmetama idėja bažnyčioje įrengti apžvalgos aikštelę.
Valstybės saugomas kultūros objektas – ryškus tarpukario Kauno modernizmo pavyzdys. Aiški simetriška kompozicija, centrinis bokštas, lakoniškos formos, siauri vertikalūs langai ir santūri plastika nedidelės apimties bažnyčiai suteikia vizualinės didybės ir veržlumo. Iki šiol išliko svarbiausios vertingosios savybės – pastato tūris, aukštų išplanavimas, fasadų sprendiniai, taip pat vidaus architektūros elementai: kolonos, choro balkonas, dekoro fragmentai.
Parengiamieji darbai jau atlikti: įgyvendinti polichrominiai tyrimai, leidę nustatyti autentišką spalvinę gamą, sudaryta inventorinė matavimų byla, užfiksavusi planinės struktūros pokyčius. Taip pat įvertinta konstrukcijų būklė – nustatyti drėgmės pažeidimai, nusidėvėjimai, vietomis avarinė perdangų būklė.
Ilgalaikė nepriežiūra ir netinkamas naudojimas paliko akivaizdžių žymių. Pažeisti cokoliniai mazgai ir fasadų tinkas, susidėvėjusi lietaus nuvedimo sistema, o nugriovus viršutinę bokšto dalį buvo iš esmės pakeistas pastato siluetas. Sovietmečiu atlikti perplanavimai iškraipė pirminę erdvinę struktūrą – atsirado papildomų angų, prarasta dalis autentiškų elementų.
Pagal parengtą rekonstrukcijos projektą numatyta pašalinti sovietmečio pertvaras ir pagalbines konstrukcijas, išgryninti erdves ir kiek įmanoma sugrąžinti jas prie pirminės architekto idėjos. Kadangi maldos salė įrengta antrajame aukšte, bus įrengtas liftas – taip bažnyčia taps prieinama žmonėms su negalia ir vyresnio amžiaus lankytojams. Taip pat svarstoma bokštą pritaikyti panoraminei apžvalgai, suteikiant pastatui papildomą visuomeninę funkciją.
Kaunas jau ne vienerius metus laikomas vienu iš paveldosaugos lyderių Lietuvoje – prie to reikšmingai prisideda miesto Paveldotvarkos programa. Ji sudaro galimybes nuosekliai saugoti ir puoselėti miesto paveldą: nuo tarpukario mūrinių pastatų, medinukų iki UNESCO bei kitose miesto teritorijose esančių paveldinių objektų.
Pernai per Paveldotvarkos programą buvo užbaigta 15 objektų tvarkyba. Jiems iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto skirta beveik 383,4 tūkst. eurų. Šiemet bus tęsiamas net 23 objektų atnaujinimas, kurių bendra finansavimo suma sudaro 830,8 tūkst. eurų.
Su kryptingu miesto finansavimu užtikrinama, kad pastatai puoštų miestą restauruotais fasadais bei atkurtomis autentiškomis detalėmis bei spalvomis, būtų geriau pritaikyti asmenis su negalia. Miesto parama taip pat skiriama techninių projektų parengimui, dekoratyvinio apšvietimo įrengimui.
Pagal Paveldotvarkos programą finansavimo intensyvumas priklauso nuo objekto statuso ir darbų pobūdžio. Miesto indėlis mūriniams pastatams gali siekti net iki 50 procentų, o medinukams – iki 75 proc. Iki 100 procentų finansavimas gali būti skiriamas savivaldybei priklausančių nekilnojamųjų kultūros vertybių ar kitų išskirtinės reikšmės objektų tvarkybai.
Paveldotvarkos programai skiriamos sumos iš miesto biudžeto papildomos metų eigoje, atsižvelgiant į realų finansavimo poreikį. Pastatų savininkų patogumui, dokumentai priimami ištisus metus.
