Nors įprasta manyti, kad šiuolaikinis jaunimas bendrauja daugiausia virtualiai, „Volfas Engelman Nealkoholinis“, tęsdamas projektą „Gero žodžio galia“, inicijavo šalies gyventojų nuomonės tyrimą, kurį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ ir kuris šį įsitikinimą paneigia. Tyrimo duomenimis, net 75,8 proc. 18–25 metų Lietuvos gyventojų dažniausiai bendrauja su draugais susitikę gyvai, o virtualiai labiau linkę bendrauti vyresnio amžiaus asmenys. Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto direktorius, sociologas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Boguslavas Gruževskis aiškina šių skirtumų priežastis, socialinius veiksnius, darančius įtaką žmonių bendravimo įpročiams, aptaria lyčių ir amžiaus skirtumus, lemiančius pasirenkamą bendravimo būdą, ir primena emocinio sąmoningumo ir gyvo bendravimo svarbą.
Vertinant tyrimo duomenis, gyvai su draugais dažniau susitinka jauniausio amžiaus (18–25 metų) respondentai. Pasak sociologo, šią tendenciją galima sieti su jų turimu laiku ir įsipareigojimų stygiumi. „Jauni žmonės dažnai yra studentai ar dirbantys asmenys, kurie dar neturi šeimos ar didelių įsipareigojimų, todėl jiems lengviau rasti laiko susitikimams“, – pasakoja B. Gruževskis.
Tyrimo duomenimis, vyrai dažniau nei moterys bendrauja su draugais susitikę gyvai – 68,7 proc. vyrų teigia teikiantys pirmenybę gyviems susitikimams su draugais, o kas antra moteris (53,3 proc.) su draugais dažniausiai kalbasi soc. tinkluose. B. Gruževskis aiškina, kad šie skirtumai kyla dėl fiziologinių bei psichologinių vyrų ir moterų skirtumų.
„Nors vyrai bendrauja vidutiniškai rečiau nei moterys ir jų bendravimas dažniau vyksta gyvai, jis būna konstruktyvesnis ir labiau orientuotas į praktinius klausimus. Na, o moterų bendravimas įprastai yra emocionalesnis ir dažnesnis, joms reikia daugiau emocinio palaikymo ir galimybės greitai pasidalinti įspūdžiais, aptarti rūpimus klausimus. Dėl šios priežasties gyvi susitikimai tampa sudėtingi laiko atžvilgiu, todėl virtualus bendravimas – patogi alternatyva palaikyti ryšį ir gauti reikiamą palaikymą, kuris yra itin svarbus jauname amžiaus tarpsnyje, kai formuojasi vertybės, šeiminis gyvenimas ir socialinė padėtis“, – teigia sociologas.
Dėmesys emociniam ugdymui
Pasak specialisto, emocinė gerovė yra neatsiejama nuo artimų tarpusavio santykių, nesvarbu, ar socialinės sąveikos mums reikia dažnai, ar rečiau, bet abipusis palaikymas, apsikeitimas gražiais žodžiais, vienas kito padrąsinimas pagerina žmonių emocinę būklę. „Todėl kokybiški, pasitikėjimu ir geranoriškumu grįsti tarpusavio santykiai yra būtinybė. Tam, kad galėtume tokius santykius sukurti, turime gebėti atpažinti ir išreikšti savo jausmus“, – įsitikinęs B. Gruževskis.
Jo nuomone, Lietuvoje ir kitose šalyse vyraujantys stereotipai skatina vyrus slėpti emocijas, o tai gali lemti prastą jų emocinę savijautą ir sveikatos problemas.
„Svarbu ugdyti jaunimą, ypač vyrus, kad jie išmoktų atpažinti ir išreikšti savo jausmus, nes tai padeda spręsti problemas ir prireikus lengviau kreiptis pagalbos. Emocinis kapitalas ir gebėjimas suprasti save bei kitus yra esminiai įgūdžiai, padedantys sumažinti stresą. Nors bendravimo tendencijos keičiasi, svarbu, kad tiek vyrai, tiek moterys mokytųsi efektyviai bendrauti ir dalintis emociniu palaikymu. Reikia nuosekliai dirbti švietimo ir socialinėje srityse, užtikrinti saugią šeimos aplinką, kurioje žmonės išmoktų, kad emocijų išreiškimas yra stiprybės ir brandos ženklas“, – teigia B. Gruževskis.
Tai, kad moterys lengviau reiškia savo jausmus ir dalinasi jais su aplinkiniais, patvirtina ir tyrimo duomenys – jie rodo, kad moterys po susitikimo su draugais jaučiasi įkvėptos ir geresnės nuotaikos nei prieš susitikimą, o vyrai tokio pokyčio teigia nejaučiantys.
Pasak sociologo, nors bendravimas su draugais padeda jauniems žmonėms jaustis laimingesniems, yra tam tikrų kontrastų. „Nors Lietuvoje jaunimas laikomas laimingiausiu pasaulyje pagal šių metų kovą paskelbtą Pasaulio laimės indeksą (World Happiness Report), šalyje fiksuojami ir aukšti jaunimo iki 25 metų savižudybių rodikliai, kurie net 2,5 karto viršija Europos vidurkį, taip pat žemas socialinis aktyvumas ir bendravimo lygis, o tai kelia nerimą. Svarbu skatinti jaunimą kalbėti asmeniniais klausimais ir jaustis patogiai jais diskutuojant. Tokie pokalbiai turėtų tapti norma, o tam reikalingas pasirengimas ir informacija, kad jaunimas drąsiai dalytųsi savo mintimis ir jausmais, – taip būtų kuriama atviresnė ir supratingesnė visuomenė“, – akcentuoja pašnekovas.
Ateities bendravimo tendencijos ir socialinių tinklų pavojai
2024 m. vasarį atlikto tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad 18–25 metų jaunuoliams (37,4 proc.) lengviau dalintis išgyvenimais ir atvirai kalbėtis su draugais negu vyresnio amžiaus asmenims. B. Gruževskis išskiria dvi pagrindines priežastis, kodėl taip yra.
„Pirma, vyresnio amžiaus žmonės, užaugę tarybinėje sistemoje, kur asmeninė laimė buvo tabu, nebuvo skatinami viešai diskutuoti apie asmeninius gyvenimus ir emocinius išgyvenimus. Antra, jaunesnė karta turi daugiau galimybių ir informacijos apie emocinę sveikatą ir gyvena kultūroje, kurioje skatinamas atvirumas ir emocinis sąmoningumas.
Nors jauni žmonės lengviau kalba apie jausmus, šiuolaikinės technologijos ir socialiniai tinklai gali kelti spaudimą ir norą lygintis su kitais, o tai didina nerimo ir depresijos riziką. Pastaruoju metu ketvirčio amžiaus krizė, kai 25–30 metų jauni žmonės jaučiasi nevykėliais, tampa vis aktualesnė ir gali sukelti rimtų padarinių, tokių kaip depresija ar rizikingos veiklos“, – įspėja B. Gruževskis.
Sociologas pabrėžia, kad, jei ateityje nesustiprinsime emocinio kapitalo ugdymo ir neskatinsime gyvo bendravimo, yra rizika, jog bendravimo kultūra degraduos. „Nuotolinis bendravimas neapima visų žmogaus psichikos aspektų, o tai gali lemti socialinių įgūdžių ir smegenų funkcijų susilpnėjimą. Svarbu, kad gyvas bendravimas netaptų retu reiškiniu, nes tuomet žmonės pradės bendrauti kaip robotai, nesuprasdami emocinių niuansų. Šiandien jau nebeiname pas kaimyną pasiskolinti degtukų, o paslaugas užsisakome internetu, bet taip apribojame tiesioginį bendravimą ir problemas sprendžiame autonomiškai, pasitelkdami technologijas. Technologijos nėra blogis, tai yra vertingas įrankis, kuris gali palengvinti mūsų kasdienybę, tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą nepamirštant žmogiškumo ir tiesioginių ryšių svarbos“, – dalijasi įžvalgomis sociologas.
