Zapyškyje plečiamos kultūros erdvės

Statybvietę palaimino Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Juozas Fakėjavas, galerijos prieigose susirinkusiai bendruomenei meninę kompoziciją padovanojo šokėja Nanaho Kugawa (Japonija) ir smuikininkė Karina Petraškaitė. Dar viena staigmena – iš garso kolonėlių sklido kraštiečio, Lietuvos fotografijos patriarcho Antano Sutkaus pasakojimai apie jo jaunystės laikus Ežerėlyje ir Zapyškyje.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas už atnaujintą fotografijų ekspoziciją dėkojo Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkui Gintarui Česoniui, už parengtą amfiteatro projektą – architektui Gintarui Prikockiui, taip pat spaudė rankas statybininkams, UAB „Veba“ darbuotojams, linkėdamas sėkmingai įgyvendinti projektą. Už seniūnijos pastato atnaujinimą padėkota įmonei „Statybų vizija“.

„Zapyškis turi nepaprastai stiprų istorinį ir kultūrinį pamatą“, – kalbėjo V. Makūnas, pabrėždamas, kad šią istoriją svarbu ne tik saugoti, bet ir suprantamai perteikti ateities kartoms.

Zapyškio krašte susipina daugybė svarbių Lietuvos istorijos ir kultūros sluoksnių – nuo senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir Povilui Sapiegai priskiriamos jos statybos iki spaudos draudimo metais čia veikusio knygnešių, savanorių, partizanų, laisvės kovotojų. Su šiuo kraštu susiję Motiejus Eimaitis, Andrius Vištelis, Jurgis Žitinevičius, Baltramiejus Sutkus, Motiejus Oleka, Marija Dambravičienė, kiti knygnešiai.

Zapyškyje dažnai vasarodavo ir Vincas Kudirka. Čia jis lankydavosi pas kleboną Jurgį Kolytą, grieždavo smuiku per mišias, kūrė eilėraščius ir rašė tekstus žurnalui „Varpas“. Istorikai yra iškėlę prielaidą, kad Zapyškyje galėjo gimti ir „Tautiška giesmė“.

Jau parengti projektai, skirti Zapyškio įkūrėjui Povilui Sapiegai, Vincui Kudirkai ir knygnešiui Motiejui Eimaičiui. Ateityje šią galeriją po atviru dangumi planuojama papildyti ir kitų iškilių Zapyškio krašto žmonių įamžinimu. „Norime, kad amfiteatras būtų šiuolaikiškas, jaukus ir jautriai įsilietų į aplinką, kurioje tiek daug mums brangios istorijos“, – sakė V. Makūnas.