2017 m. vasario 27 d. Visagino savivaldybėje įvyko apskritojo stalo diskusija „Žalos mažinimo paslaugų poreikis Visagine“, kurią organizavo Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija „Galiu gyventi“ kartu su Visagino savivaldybės narkotikų kontrolės komisija. Diskusijoje savivaldybės vadovai ir atsakingi darbuotojai buvo supažindinti su narkotikų žalos mažinimo paslaugų – žemo slenksčio kabinetų bei priklausomybės gydymo vaistiniais opioidais – nauda asmeniui ir visuomenei, siekiant mažinti neigiamas su narkotikų vartojimu susijusias pasekmes.
Diskusijoje dalyvavo Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė, mero pavaduotoja Tamara Gaivoronskaja, administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šiupšinskas, administracijos specialistai, žalos mažinimo programų ekspertai, sveikatos priežiūros, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Tardama įžanginį žodį, Visagino savivaldybės merė pasveikino visus diskusijos dalyvius ir pasidžiaugė, kad tokio pobūdžio renginys įvyko mūsų savivaldybėje. Ji trumpai apžvelgė prevencinės veiklos patirtį Visagine. „Svarbiausia – pripažinti problemą ir pradėti ją kuo greičiau spręsti,“ – sakė Dalia Štraupaitė.
Diskusijos moderatorius, koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Guoblys pakvietė susirinkusiuosius aptarti vartojančiųjų psichotropines medžiagas padėtį Visagine ir galimybes teikti narkotikų žalos mažinimo paslaugas.
Statistika, kurią savo pranešime „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas – savivaldybių situacija ir vaidmuo“ pristatė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Inga Juozapavičienė, nedžiugina. Vartojančiųjų narkotines medžiagas bendra statistika palanki Lietuvai – tokių asmenų yra mažiau nei Europoje, o tiriant 15–16 metų jaunimą viskas verčiasi aukštyn kojomis: tabako gaminius Lietuvoje vartoja 37 proc. jaunimo, Europoje – 28 proc., alkoholį – 63 proc., Europoje 57 proc., kanapes – 20 proc. mūsų jaunuolių ir 17 proc. europiečių. Liūdniausia padėtis dėl raminamųjų ir migdomųjų preparatų vartojimo – juos vartoja 13 proc. jaunų lietuvių, Europoje šis skaičius siekia tik 6 proc.
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė, pristatydama pranešimą apie žalos mažinimo paslaugų naudą savivaldybėms, pareiškė nuomonę, kad dėl žalos mažinimo programų didesnės naudos turi netgi ne patys narkotikų vartotojai, bet visuomenė. Žemo slenksčio kabinetų paslaugos – tai ne tik švirkštų ir adatų dalijimas, bet ir testavimas nustatant ŽIV, hepatitą, sifilį. Šie kabinetai padeda identifikuoti bei užmegzti kontaktą su vartojančiais švirkščiamuosius narkotikus asmenimis bei pasiūlyti jiems tolimesnį gydymą. Tai padeda suvaldyti infekcinių ligų plitimą ir tolimesnes neigiamas socialines pasekmes.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Visagino skyriaus ilgametė vadovė Marija Korkut pristatė pranešimą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją Visagino savivaldybėje. Apžvelgdama padėtį Visagine ji pažėrė įdomių skaičių. 2013 m. Lietuvoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas buvo įregistruotas 5851 asmuo, iš jų 119 asmenų Visagino savivaldybėje (2014 m. – 111, 2015 m. – 96, 2016 m. – 110). Pasak Marijos Korkut, palankūs esamos Visagino savivaldybėje situacijos veiksniai yra puikiai išvystytas neformaliojo ugdymo įstaigų tinklas, aukštas mokinių užimtumas popamokinėje veikloje, taip pat aktyvus sveikos gyvensenos propagavimas ir palaikymas, prekybos alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių metu uždraudimas. Tarp nepalankių veiksnių – kompaktiška savivaldybės teritorija, nepakankamas visuomenės informavimas apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą, aukštas nedarbo lygis, jaunimo verslumo/užimtumo skatinimo programų stoka. Prevencinės veiklos tikslas yra išlaikyti žemo slenksčio kabinetą ir efektyvinti jo veiklą, stiprinti Visagino savivaldybės gyventojų saugumą ir sveikatą mažinant psichotropinių medžiagų vartojimą, pasiūlą bei paklausą.
Koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė Jurgita Poškevičiūtė pristatė 2014–2015 m. Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus ir supažindino su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planuojamomis programomis. Lietuvoje veikia 10 žemo slenksčio kabinetų aštuoniose savivaldybėse, įskaitant 2 teikiančius mobilias paslaugas. Praktiškai visur teikiamas minimalus paslaugų paketas. Daugiau nei pusė kabinetų nuolat balansuoja ant išlikimo ribos. Periodiškai kai kurie kabinetai neturi priemonių dalijimui, negali mokėti darbo užmokesčio. Žalos mažinimo paslaugos pasiekia tik 20 proc. vartotojų, o veiksmingai priklausomybės ligų prevencijai turėtų pasiekti 40–60 proc.
Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė padėkojo svečiams už rekomendacijas ir informaciją apie žalos mažinimo paslaugų steigimo galimybes. Apibendrindama diskusijos rezultatus mero pavaduotoja Tamara Gaivoronskaja pabrėžė, kad būtina ir toliau tęsti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, aktyviai dalyvauti ES fondų paramos projektuose, nuolat viešinti informaciją apie sveikos gyvensenos naudą ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalą.
Visagino savivaldybės administracijos
Bendrojo skyriaus (Kanceliarijos)
vyriausioji specialistė
Svetlana Starinskaja
