Kultūros skaitmeninimas Lietuvoje tampa ne tik paveldo išsaugojimo, bet ir švietimo, mokslo, naujų paslaugų kūrimo ir tautinio atsparumo infrastruktūra. Tačiau kartu kyla klausimas, kaip bus užtikrintas tvarus šios infrastruktūros palaikymas ir tęstinumas. Šalyje vykstant 2027 m. valstybės biudžeto projekto svarstymams, spalio 29 d. Nacionalinėje bibliotekoje vyko „Ateities pusryčių“ diskusija. Joje kultūros, švietimo, mokslo ir viešojo sektoriaus atstovai sprendė skaitmeninės šalies kultūros ateities klausimus.
Skaitmeninė kultūra – Lietuvos ateities vizijos dalis
Vyriausybės kanceliarijos Strateginio valdymo grupės vyresnioji patarėja Aistė Rinkevičiūtė pristatė skaitmeninės kultūros vietą valstybės ateities vizijoje „Lietuva 2050“. Pažangi skaitmeninė kultūros infrastruktūra joje įvardijama kaip galimybė didinti Lietuvos istorijos ir kultūros prieinamumą skaitmeninėje erdvėje. Ji atveria kelius kiekvienam dalyvauti šalies kultūriniame gyvenime, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Taip mažinama ne tik regionų socialinė, kultūrinė ir ekonominė atskirtis, bet ir sudaromos sąlygos lengvesnei kitakalbių pažinčiai su šalies kultūra.
Technologijos padeda atrasti kultūrą, meną ir paveldą bei kurti naujus sprendimus, tačiau kelia ir iššūkių. „Vis daugiau įtakos tam, koks kultūros turinys pasiekia žmones, įgis pasaulinės platformos, kurios užtikrina masinę prieigą prie turinio ir kartu diktuoja taisykles. Todėl mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva, ypač svarbu savo iniciatyva rūpintis, kad jų kultūra būtų matoma ir skaitmeninėje erdvėje, ir už jos ribų“, – sakė A. Rinkevičiūtė.
Tačiau valstybės ateities vizijoje numatytiems tikslams įgyvendinti nepakanka vienkartinių skaitmeninimo projektų. Tam būtina nuolat veikianti viena infrastruktūra, užtikrinanti sukaupto suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros turinio prieinamumą visuomenei, saugumą ir tolesnį naudojimą.
Lietuvos kultūra telkiama eKultūroje
Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė pabrėžė, kad skaitmeninės kultūros tema bibliotekoje aptariama neatsitiktinai: „Nacionalinė biblioteka dokumentinį paveldą ir kultūros turinį skaitmenina ir telkia jau daugiau nei 20 metų. Sukaupta ekspertinė patirtis padėjo suburti kultūros įstaigas dėl bendro tikslo – šiemet užbaigtas projektas, kurio vienas rezultatų yra platforma eKultūra.“
Šiuo metu eKultūra yra didžiausia Lietuvoje skaitmeninės ir skaitmenintos kultūros turinio erdvė, kurioje sukauptas turinys iš daugiau nei 170 kultūros įstaigų. Platforma eKultūra vienoje vietoje telkia kultūros istorijas, paveldą ir šiuolaikinę kūrybą.
Kultūros skaitmeninimas: nuo paveldo išsaugojimo iki naujų paslaugų ir sprendimų
Skaitmenindamos ir atverdamos paveldo ir kitą kultūrinį turinį, įstaigos ne tik didina jo prieinamumą, aktualumą ir užtikrina ilgalaikį išsaugojimą. Jos taip pat sudaro galimybes šį turinį naudoti inovacijoms ir naujoms paslaugoms kurti, pavyzdžiui, pakartotinai naudoti skaitmenintus kūrinius kūryboje, pasitelkti 3D kultūros paveldo objektus moksle ar kultūros duomenų pagrindu kurti naujas skaitmenines paslaugas.
Diskusijoje akcentuota, kad skaitmeninis kultūros turinys gali būti naudingas ne tik švietimui ir mokslui, bet ir kitoms sritims – krašto apsaugai, verslui bei žmonių psichikos sveikatai. Dalyviai aptarė šių sričių bendradarbiavimo galimybes ir kultūros turinio potencialą kuriant inovacijas, ateities produktus bei paslaugas, kurių šiuo metu galbūt nė negalime įsivaizduoti.
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste ir, remiantis Ukrainos pavyzdžiu, svarbu išsaugoti šalies kultūros turinį. Jie siūlė sudaryti svarbiausių Lietuvos kultūros objektų sąrašą, nuolat jį papildyti šiuolaikiniu turiniu ir atrinktus objektus sistemingai skaitmeninti.
Ar strateginės kultūros infrastruktūros palaikymas bus užtikrintas?
Diskusijoje ne kartą išreikštas susirūpinimas, kad finansavimas platformos eKultūra palaikymui 2027 m. valstybės biudžete vis dar neužtikrintas. Dalyviai pabrėžė, kad tokioms sistemoms būtinas nepertraukiamas finansavimas visą jų veikimo laikotarpį.
Taip pat pastebėta, kad finansavimo turėtų pakakti ne tik būtiniausioms reikmėms – sistemų priežiūrai ir palaikymui. Tęstinis finansavimas svarbus ne tik tam, kad jau sukurta infrastruktūra veiktų. Nuo jo priklauso ir galimybė nuolat pildyti skaitmeninį kultūros turinį, didinti jo prieinamumą, žinomumą ir panaudoti jį naujoms paslaugoms bei sprendimams kurti.
Nuo diskusijos – prie sprendimų
Siekiama, kad kultūros skaitmeninimas Lietuvoje būtų ne pavienių projektų rezultatas, o nuoseklus procesas, užtikrinantis kultūros paveldo ir šiuolaikinio turinio išsaugojimą, prieinamumą plačiajai visuomenei ir panaudojimą. Tam reikalinga tvariai palaikoma ir plėtojama infrastruktūra.
Nors kai kurios kultūros įstaigos savo turinį skaitmenina jau ne vieną dešimtmetį, o projektas „Platformos eKultūra sukūrimas“ paskatino šios veiklos imtis daugiau institucijų, Lietuvos kultūros įstaigų turinio skaitmeninimas išlieka netolygus.
Kitas kultūros skaitmeninimo etapas priklauso ne tik nuo tvaraus valstybės finansavimo, bet ir nuo pačių kultūros įstaigų skaitmeninės transformacijos. Skaitmeninimui tampant įprasta kasdienės kultūros įstaigų veiklos dalimi, keičiasi požiūris ir į kultūros turinio praktinį pritaikymą – jis ne tik saugomas ir atveriamas, bet ir vis plačiau pasitelkiamas mokymuisi, kūrybai ir naujoms paslaugoms kurti. Taip stiprėja bendra skaitmeninės kultūros ekosistema, kurioje institucijų atveriamas turinys kuria vertę visuomenei.
