Rokiškio rajono reagavimo skyriaus pareigūnai Agnė ir Julius pirmadienio vakarą pradėjo naktinę pamainą. Netrukus jie gavo pranešimą, kad Rokiškio rajone, Aleksandravėlės kaime, prie sklypo guli vyras. Atvykę pareigūnai jį atpažino – tą pačią dieną vyras jau buvo pastebėtas kitoje vietovėje, autobusų stotelėje. Tuomet kolegos pasirūpino juo ir nuvežė į savarankiško gyvenimo namus. Po kurio laiko vyras vėl atsidūrė gatvėje.
Agnė ir Julius atkreipė dėmesį, kad vyras bendravo neįprastai. Paklaustas apie artimuosius, sakė jų neturintis ir neturįs kur gyventi. Pareigūnai suprato, kad vien nuvežti jį į savarankiško gyvenimo namus gali nepakakti – po kurio laiko greičiausiai jis vėl liks gatvėje. Kolegė Agnė nenuleido rankų ir nusprendė išsiaiškinti, ar vyras turi artimųjų, kuriems būtų galima pranešti apie jo situaciją. Nepažįstamasis turėjo laikiną asmens dokumentą. Pagal jame nurodytus duomenis pareigūnams pavyko rasti jo šeimos narių kontaktus. Prisiskambinti broliams nepavyko, tačiau atsiliepė sesuo. Pareigūnė skambindama artimiesiems tikėjosi išgirsti, jog jie su Rolandu nebendrauja arba kad jis pats pasirinko tokį gyvenimo kelią, – žinot, kaip būna, sako Agnė. Tačiau išgirdau visai ką kita: „Nepalikite brolio vieno, mes atvažiuojame!!!“ Sesuo pasakojo, kad šeima jo ieškojo jau septyniolika metų. Rolandas buvo išvykęs į užsienį, o artimieji nebežinojo, ar jis dar gyvas.
Pareigūnai atsivežė Rolandą į Rokiškio rajono policijos komisariatą. Jie pasirūpino, kad vyras sušiltų. Paaiškėjus, kad jis kelias dienas nebuvo valgęs, pareigūnai pavaišino jį arbata ir pasidalijo savo naktipiečiais. Netrukus iš Tauragės atvyko Rolando mama. Pareigūnai pasakoja, kad sūnaus ir mamos susitikimas po daugelio metų buvo ypač jautrus ir jų atmintyje jis išliks ilgam. Agnė ir Julius pirmiausia dėkoja neabejingam žmogui, kuris pastebėjo gatvėje esantį vyrą ir pranešė policijai.
Pareigūnai atsivežė Rolandą į Rokiškio rajono policijos komisariatą. Jie pasirūpino, kad vyras sušiltų. Paaiškėjus, kad jis kelias dienas nebuvo valgęs, pareigūnai pavaišino jį arbata ir pasidalijo savo naktipiečiais. Netrukus iš Tauragės atvyko Rolando mama. Pareigūnai pasakoja, kad sūnaus ir mamos susitikimas po daugelio metų buvo ypač jautrus ir jų atmintyje jis išliks ilgam. Agnė ir Julius pirmiausia dėkoja neabejingam žmogui, kuris pastebėjo gatvėje esantį vyrą ir pranešė policijai.
Agnė Macijauskaitė ir Julius Burokas, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnai sako, kad reaguodami į šį iškvietimą nė nenumanę, kokią šeimos istoriją jis atvers.
Nuostabu kad Rolandas sutiko rūpestingus žmones – ir pranešimą perdavusį gyventoją, ir pareigūnus, mūsų kolegas Agnę ir Julių, atsakingai įsigilinusius į jo situaciją. Jų pastangos padėjo šeimai vėl susitikti po septyniolikos metų.
Artimieji sako, kad nors Rolando sveikatos būklė šiuo metu yra sunki, bet po tiek metų jį surasti ir turėti galimybę pabūti kartu – kad ir kiek laiko liko – jiems yra neįkainojama.
Sulaukta labai daug nuoširdžių artimųjų padėkos žodžių.
Šaltinis:
Panevėžio apskrities VPK
