Gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje Kaune veikiančios bendrovės buvęs direktorius pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo. Teismas jam skyrė 15 tūkst. eurų baudą.
Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. kaltinamasis, veikdamas per valdomą įmonę, bankui bei valstybinei finansų įstaigai teikė suklastotus dokumentus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą kompiuterinės įrangos, automobilių bei kitų prekių įsigijimą, siekdamas neteisėtai gauti kreditines lėšas.
Nustatyta, kad, gavęs finansavimą pagal suklastotus dokumentus, asmuo papildomai kreipėsi į valstybinę finansų įstaigą dėl palūkanų kompensavimo priemonės verslui, pateikdamas suklastotus dokumentus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai bankui sumokėtas palūkanas, kurios faktiškai nebuvo sumokėtos. Tokiu būdu jam buvo išmokėtos ir valstybės kompensacinės lėšos.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad gautos lėšos buvo pervedamos į kaltinamojo bei su juo susijusių asmenų banko sąskaitas ir naudojamos asmeniniams poreikiams, o ne finansavimo sutartyse numatytiems verslo tikslams. Iš viso kaltinamasis apgaule įgijo daugiau kaip 300 tūkst. eurų.
Tyrimas dėl aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo buvo atnaujintas paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl kitų galimai padarytų nusikalstamų veikų.
Teismas asmenį pripažino kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį. Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda bei tenkintas banko pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo – iš kaltinamojo priteista beveik 250 tūkst. eurų.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
