Švenčių laukimas neretai asocijuojasi ne su ramybe, o su nesibaigiančiomis išlaidomis ir pasiruošimo darbais, kuriuos lydi nerimas bei stresas. „Tele2“ kartu su „Jaunimo linija“ kviečia šias šventes pasitikt kitaip – psichologas pataria, kaip išlaikyti balansą tarp darbų gausos ir šventinės nuotaikos.
Psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas, teigia, kad šventiniu laikotarpiu patiriame daugiau streso nei įprastai. Juk kasmet jaučiame atsakomybę nupirkti geriausias dovanas, pasirūpinti artimaisiais ar prisidėti prie pasiruošimo. Specialisto teigimu, tradicijų laikymasis, sudėtinga finansinė situacija ir darbų gausa baigiantis metams susideda į bendrą nuovargį ir stresą, tad neretai Kalėdos tampa ne švente, o prievole.
„Šventinis laikotarpis yra skirtas laikui su šeima, ramybei ir savo vertybių prisiminimui. Žinoma, didelis darbų kiekis ar pasiruošimas Kalėdoms gali kelti stresą, tačiau tam tikrose situacijose jis gali motyvuoti ir padėti susitelkti į tikslą. Nerimas dažniausiai kyla ir dėl to, nes lyginame save su kitais – matome, kad kitiems lengva ir smagu, nors patys taip nesijaučiame. Šias emocijas verta pastebėti, kadangi jos gali atsisukti prieš mus“, – teigia jis.
Ignoruojamos emocijos grįžta su kaupu
Anot M. Kriščiūno, streso simptomai yra labai įvairūs, tačiau išskiriamos dvi esminės kryptys – fizinė ir emocinė. Specialisto teigimu, fiziniai streso požymiai gali pasireikšti per nemigą ar apetito pasikeitimą, o emocinius gali signalizuoti nuolatinis nerimavimas ar prislėgtumo jausmas. Jo teigimu, būtent nerimas gali lemti sumažėjusį produktyvumą ar perdėtą situacijos vertinimą – galvojame, kad jeigu kažko nepadarysime, šventės bus nepavykusios.
„Nekreipdami dėmesio į sudėtingesnius jausmus, šventes galime pasitikti ne su pakiliomis nuotaikomis, bet būtent pavargę nuo nuolatinio rūpinimosi. Jeigu ignoruojame esminius poreikius, kaip sveika mityba, miegas, fizinis aktyvumas ir buvimas lauke, tai gali atsiliepti mūsų kūnui ir persiduoti į kitas gyvenimo sritis. Tada mums tampa sunku susikaupti, gali svyruoti nuotaikos ar streikuoti atmintis“, – padarinius vardija jis.
Šventinės tradicijos priklauso nuo mūsų
Pasak psichologo, geriausias būdas suvaldyti sunkesnes emocijas – atpažinti ir įvardyti streso šaltinius, pavyzdžiui, dovanų rinkimas, namų puošimas ar net vakarienės gaminimas. Jo teigimu, nuo to galima atsispirti ir pasidalinti atsakomybėmis su artimaisiais. M. Kriščiūnas teigia, kad dažnu atveju sunkesnes emocijas kelia ir pernelyg atkaklus tradicijų laikymasis, todėl vertėtų pergalvoti apie jų prasmę.
„Šventės neturi būti tik apie aklą tradicijų laikymąsi. Tai puikus metas atsižvelgti į savo ir artimiausių žmonių poreikius bei vertybes. Būtina suprasti, kad galime kontroliuoti nemažai dalykų – klausydami savęs ir artimųjų apgalvokime, kaip norime šventes švęsti, ar šios tradicijos mums tinka? Yra daugybė žmonių, kurie kasmet šventes pasitinka net nepagalvodami, kodėl atlieka vienus ar kitus veiksmus. Galbūt apgalvoję tradicijas nieko ir nepakeisime, tačiau bent suprasime, kodėl tai darome – ne iš įpročio, bet dėl savęs ar artimųjų“, – pataria jis.
Kalbėtis apie dovanas ir biudžetą
Anot M. Kriščiūno, nerimas šventiniu laikotarpiu gali kilti ir dėl sudėtingos finansinės situacijos, kadangi ne visiems galime nupirkti brangiau kainuojančias dovanas. Specialisto teigimu, nors dažniausiai dovanomis siekiame nustebinti kitą žmogų, moksliniai tyrimai rodo, kad kartais smagiau gauti tai, ko iš tiesų nori ar reikia. Psichologas aiškina, kad šiuo laikotarpiu svarbiausia yra kalbėjimasis – aptarus finansinę situaciją, galėsite nustatyti biudžetą arba pasiūlyti mainytis dovanomis tik su vienu žmogumi, o ne visa šeima.
„Atspirties tašku gali tapti pasakymas artimiesiems ar draugams, kad dabar esate sudėtingoje finansinėje situacijoje – taip kartu galėsite ieškoti būdų, kaip dovanojimą padaryti smagų. Tai gali būti įvairūs dalykai – tiek rankų darbo dovanos, tiek ir biudžeto lubų nustatymas. Kadangi dovanojimas yra socialinis veiksmas, tai reiškia, kad jis yra ne apie mane, kaip apie dovanos pirkėją, bet apie kitą žmogų, todėl geriausia tiesiog nuoširdžiai pasikalbėti apie lūkesčius ir galimybes“, – aiškina psichologas.
Pranešimas spaudai.
