Panevėžietė Dalia prieš kelerius metus į savo šeimą priėmė maždaug dvejų metų berniuką, su kuriuo jos nesiejo giminystės ryšiai. Apie globą ji galvojo dar paauglystėje, o šiandien sako, kad šis sprendimas praturtino visos šeimos gyvenimą. Ryšys kūrėsi pamažu – per kasdienį rūpestį, buvimą šalia, apkabinimus, pasakas prieš miegą ir bendrą laiką.
Dalios istorija pristatoma įgyvendinantprojektą „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas“.Projektu siekiama stiprinti vaikų globą šeimos aplinkoje, užtikrinti vaikų poreikius ir saugumą bei padrąsinti žmones, svarstančius galimybę tapti globėjais.
Apie sprendimą globoti, pirmuosius mėnesius kartu, augantį ryšį ir tai, ką ši patirtis davė visai šeimai, Dalia pasakoja pati.
Dalia, apie globą galvojote dar paauglystėje. Kas ilgainiui padėjo apsispręsti ir priimti vaiką į savo šeimą?
Tai nebuvo ir neturėtų būti impulsyvus žingsnis. Apie globą mąsčiau dar paauglystėje. Šia tema girdėdavau kalbantis tėvus, apie ją buvo kalbama ir mano aplinkoje.
Vėliau gyvenimas susiklostė taip, kad likau viena su dviem dukromis. Tada atsirado galimybė priimti vaiką į savo šeimą. Tai tapo puikia patirtimi mums visiems.
Kaip kūrėsi Jūsų ryšys ir kas šiandien šeimos kasdienybėje teikia daugiausia džiaugsmo?
Kai pradėjau globoti, berniukas buvo visai mažas, todėl mūsų ryšys augo natūraliai ir pamažu. Iš pradžių jis labai neramiai miegodavo. Priglausdavau, sūpuodavau, niūniuodavau kokią nors dainelę.
Vėliau atsirado pasakų skaitymas, išvykos ir nuolatinis buvimas kartu. Į darželį jį išleidau tik maždaug po metų. Norėjosi duoti laiko apsiprasti, pasijusti saugiam ir užmegzti ryšį su mūsų šeima.
Dabar jis auga linksmas, gyvybingas. Džiaugsmo suteikia jo smalsumas, išdaigos, meilė knygoms ir visos kasdienės akimirkos, kuriomis dalijamės.
Ko ši globos patirtis išmokė Jus pačią?
Ši patirtis man leido atrasti dar didesnį supratingumą ir kantrybę. Supratau, kad posakis „kai duodi, dar daugiau gauni“ iš tiesų veikia. Rūpindamasis vaiku pats gauni labai daug – artumo, pasitikėjimo, šilumos ir naują požiūrį į paprastus kasdienybės dalykus.Berniukas į mūsų šeimą atnešė daugybę gerų dalykų, kuriuos kartais sunku nusakyti žodžiais.
Žmones, svarstančius apie globą, neretai sustabdo klausimas, ar pavyks su vaiku sukurti artimą ryšį. Ką, remdamasi savo patirtimi, pasakytumėte dvejojantiems?
Manau, daugelį stabdo būtent šis klausimas. Tačiau nereikia laukti, kol meilė atsiras savaime. Reikia pradėti ja dalytis.
Meilė kuriama per rūpestį, laiką kartu, kantrybę, apkabinimą ir paprastą buvimą šalia. Ji auga kasdien, per tuos paprastus dalykus, iš kurių ir kuriamas artumas.
Jeigu mokate ir norite dalytis šiluma, nebijokite. Abejonių gali būti, tačiau ryšys auga kasdien, žingsnis po žingsnio.
