Praėjusiais metais vietos turizmas augo daugiau negu 11 proc. (atvykstamasis – 3 proc.), keletą kartų pranoko atvykstamąjį. Neabejojama, kad susidomėjimas regionais didės ir toliau. „Metus pradedame su ypatinga naujiena – Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacija (PTO) Anykščių šilelio medžių lajų taką paskelbė geriausia 2015 m. inovacija. Lietuva gali pasiūlyti aukštos kokybės ekologiškų, verslo, sveikatingumo, istorijos ir kultūros produktų“, – atidarydama savaitgalį Vilniuje vykusią turizmo ir laisvalaikio parodą, kurioje prisistatė penkios dešimtys miestų ir miestelių, sakė Valstybinio turizmo departamento vadovė Jurgita Kazlauskienė.
Savivaldybės varžėsi išmone
Parodos pažiba neabejotinai tapo tarptautinio pripažinimo sulaukę Anykščiai. Naudodamiesi proga jie pasiskelbė žaliąja Lietuvos viršūne. Medžių lajų taku, kuris pernai sukėlė lankytojų sprogimą ir miestui tapo tikru išbandymu, anykštėnai neketina apsiriboti. Mero Kęstučio Tubio tvirtinimu, remiantis archeologiniais kasinėjimais, parengtas legendinės Vorutos pilies techninis projektas, biudžete numatytos lėšos. Dar šiemet iškils ir karaliaus Mindaugo žūtį primenančios medinės pilies sienos.
Šių metų Lietuvos kultūros sostinę Telšius, būsimus renginius reprezentavo iš šio Žemaitijos miesto kilę ar čia gyvenantys žymūs menininkai. Zarasai pasakojo apie dešimtį festivalių, išskirtinį paplūdimį Zaraso saloje. Molėtų rajono savivaldybė traukė dėmesį atsivežtu teleskopu ir kvietė aplankyti etnokosmologijos muziejų. Šiaulių rajonas akcentavo pramogas Kurtuvėnų regioniniame parke, stendą įsirengė kantri stiliumi.
Buvo ir labiau teatrališkų prisistatymų. Pagėgių savivaldybės stendas panašėjo į miško glūdumą su raganomis, mat norėta pakviesti atvykti prie vienintelės Lietuvoje daugiakamienės Raganų eglės, kur panorėjus gali būti surengtas teatralizuotas pasirodymas. Šakių rajonui atstovavę Gelgaudiškio kultūros centro žmonės atrodė kaip tikri dvariškiai ir parodos lankytojus kone stvarstė už skvernų kviesdami atvykti į Gelgaudiškio dvarą.
Valstybinis turizmo departamentas į ekspozicijų salę atgabeno tikrą oro balioną.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos stende kiekvieną dieną prisistatė vis kiti regionai. Kvepėjo obuoliais ir šienu, vaistažolėmis, natūralaus vaško žvakėmis, medumi…
Linki pasitelkti profesionalus
Buvo surengta diskusija, kurios dalyviai svarstė, kaip į regionus pritraukti daugiau lankytojų. Nėra neįdomių miestelių, kiekvienas galėtų būti kažkuo įdomus. Viešosios erdvės jau ganėtinai sutvarkytos, metas žengti kitą žingsnį, imtis kompleksinės strategijos. Maži ekologiniai ūkiai, tarmės, techninis ir istorinis, kultūrinis, religinis pavel-
das – viskas turi savo „pirkėją“. Tik svarbu žinoti tikslinį lankytojų ratą, su juo dirbti.
Daugelio miestų savivaldybių interneto svetainėse informacija apie renginius pasenusi. Stinga anonsų. Labai pasigendama sąsajų su socialine žiniasklaida.
Pasak komunikacijos specialisto Andriaus Kasparavičiaus, kol objektas sulaukia reikiamo lankytojų dėmesio, reikia dirbti ilgai ir nuobodžiai. Mažiausiai dvejus metus. Atėjo laikas, kai savivaldybės turėtų pasitelkti komunikacijos, rinkodaros profesionalus.
Kas trukdo sėkmei?
Ekspertai išskyrė kai kurias regionuose neretai daromas klaidas, dėl kurių nesulaukiama norimų turistų srautų.
Miestas, miestelis turėtų turėti ilgalaikę turizmo strategiją, kuri būtų nepajudinama, nevirstų aukštyn kojomis po rinkimų pasikeitus savivaldybės valdžiai.
Svarbu pasirinkti vieną dvi strategines „vinis“. Dabar neretai norima išvardyti visus turistų lankytinus objektus, jie tarsi pradeda konkuruoti vieni su kitais. Lankytojui nebeaišku, kuris yra išskirtinesnis. Jis neturi aiškios motyvacijos, kodėl turėtų vykti į vieną ar kitą vietą.
Trečia, turizmo planai turėtų būti įgyvendinami kartu su verslu. Anykščių medžių lajų tako atveju, ekspertų įsitikinimu, to bendradarbiavimo stigo, nors rajono savivaldybė nemano, kad vasarą prie šio objekto susidariusios eilės liudijo nepakankamą pasirengimą. Pasak mero K. Tubio, duris jau atvėrė keturios papildomos maitinimo įstaigos, prasidedant naujam turizmo sezonui jų bus antra tiek, sudaryta galimybė atvykstantiems žmonėms apsistoti nakvynei privačiame sektoriuje.
Tinkamas privažiavimas, mašinų stovėjimo aikštelės, sutvarkyta šienaujama aplinka, žydinčios gėlės, maitinimo ir nakvynės vietos, informacija keliomis kalbomis – visa tai turėtų būti numatyta iš anksto.
Turime daug savitų švenčių, kurios įdomios būtų užsienio turistams: Žagarės vyšnių festivalis, Agurkų, Grybų šventės ir kt. Bėda ta, kad renginys vyksta tik vieną savaitgalį. Kur kas didesnį žinomumą, lankomumą pavyktų pasiekti panašius renginius sezono metu rengiant dažniau, tegul ir kukliu mastu.
Dar pastebėjimas: regiono miestai turėtų ne konkuruoti, o bendradarbiauti, turėti vienijančią idėją. Lietuva yra per maža šalis, kad atskiros savivaldybės varžytųsi tarpusavyje. Bendradarbiaujant pavyktų turistą regione išlaikyti ilgiau.
Legendą galima sugalvoti
Architektas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas įsitikinęs, kad pirmiausia reikia pačiam būti savo miesto patriotu. Jeigu patys jo nemylėsime, nepalaikysime vietos verslininkų, nėra ko tikėtis, kad kas nors norėtų čia važiuoti iš toliau.
O kai myli savo kraštą, gimsta gerų idėjų. Net tuomet, kai vietovė neišsiskiria kuo nors ypatingu, išskirtinumą galima sukurti patiems.
Pvz., n-toji pagal storumą Lietuvoje pušis galėtų tapti lankymo objektu sukūrus patrauklią legendą: galbūt spygliuotis turi stebuklingų gydančių galių ar po juo rastas lobis, o gal su šiuo medžiu susijusi siaubinga tragedija. Su legenda gali būti susiję smulkieji verslai – vaistai iš tos pušies sakų, spyglių, eterinis aliejus ir pan. Prireiks jaukios kavinės, poilsiavietės, vietos ūkininkų tiekiamų gardžių kaimiškų gėrybių…
Idėjų gali pasufleruoti su vietove susijusios garsios asmenybės. Pvz., garsiojo detektyvo Erkiulio Puaro personažą sukūrusio aktoriaus Deivido Sušė protėviai kilę iš Tryškių, Kretingos. Tai žinant Tryškiuose galėtų atsirasti Erkiulio Puaro muziejus, žmonės kviečiami kartu tirti kraują stingdančių žmogžudysčių…
Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė