Praėjusį šeštadienį Lietuvą sukrėtė žinia apie 15-mečio mirtį Kauno klinikose – įtariama, kad paauglys apsinuodijo psichoaktyviomis medžiagomis. Policija patvirtino, kad birželio 30 d. iš Jonavoje esančių namų greitosios pagalbos automobiliu atvežtas nepilnametis ligoninėje neišgyveno. Šalia jo buvo rasta elektroninė cigaretė. Ši tragedija iš naujo įplieskė visuomenės diskusiją apie vaikų saugumą, prevenciją bei tėvų vaidmenį kovoje su sparčiai plintančiais žalingais įpročiais tarp paauglių.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas patvirtino, kad šalia 15-mečio buvo rastas garinimo įrenginys. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį: didžiausia grėsmė dažnai slypi ne pačiuose įrenginiuose, o jų turinyje.
„Elektroninė cigaretė pati savaime nėra pagrindinis blogis. Pavojingiausia – tai, kas pilama į jos vidų, ypač jei skystis perkamas nelegaliai ar maišomas pačių vaikų“, – sako Roberta Avramenko, SOS vaikų kaimai Lietuva Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos vadovė.
Anot jos, paaugliai eksperimentuoja – tai natūrali jų raidos dalis. Tačiau būtent šis smalsumas, derinamas su lengva prieiga prie nežinomų cheminių medžiagų, gali baigtis tragiškai.
„Jaunuoliai dažnai net nesupranta, ką garina. Jie nori stipresnio efekto, todėl maišo skysčius savarankiškai. Labiausiai neramina tai, kad tokių atvejų daugėja tarp labai jaunų – vos 12–14 metų vaikų“, – priduria R. Avramenko.
Prevencija – ne moralizavimas, o pokalbis
Specialistė pabrėžia, kad tėvai turi kuo anksčiau pradėti kalbėtis su vaikais apie žalingų medžiagų poveikį – nebaudžiant, o klausiant. Būtent nuo to prasideda prevencija.
„Svarbiausia – ne moralizuoti, o domėtis: ką vaikas žino, ką girdėjo, ar yra bandęs. Jeigu tėvai reaguoja su pykčiu, jie išmoko vaiką meluoti ir slėptis. Reikia parodyti, kad vaikas gali saugiai kalbėti apie tai, ką išgyvena“, – tvirtina ji.
Pasak jos, daugelis jaunuolių, atvykstančių į terapiją, jau yra bent kartą vartoję psichoaktyvių medžiagų. Elektroninės cigaretės – kone kiekvienas.
„Jeigu kalbėti iš savo asmeninės patirties darbe, elektronines cigaretes, turbūt vartoja kas antras į terapiją atėjęs jaunuolis, o išbandęs yra kone kiekvienas. Jaunuoliai teigia, kad perka per internetines parduotuves, bet skysčius gali pirkti nelegaliai ar net gamintis patys. Čia ir atsiranda didžiausias pavojus – perkant iš neaiškių šaltinių. Pas mus jaunuoliai ateina su įvairiais iššūkiais – žalingas vartojimas vienas iš jų“, – teigė SOS vaikų kaimų (MDFT) programos vadovė.
Pasak R. Avramenko, jaunimo priklausomybės dažniausiai kyla ne dėl pačių žalingų įpročių patrauklumo, bet dėl gilesnių priežasčių – noro pritapti, būti suaugusiais ar pabėgti nuo sudėtingos realybės. Darbo su priklausomais paaugliais praktikoje, specialistė teigia, pirmiausia siekianti užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį – pradėti nuo kalbų apie tai, kas jaunuoliui malonu, ir tik vėliau gilintis į priklausomybių problematiką.
Didelį vaidmenį, anot jos, turi ir tėvų įsitraukimas. Avramenko atkreipia dėmesį, kad dalis tėvų, siekdami apsaugoti vaikus, pasirenka netinkamus būdus – pavyzdžiui, dovanoja elektronines cigaretes arba netgi rūko kartu su paaugliu.
„Vartojimas yra pasekmė, o ne priežastis. Priežastys gali būti įvairios, nuo norėjimo tapti suaugusiu iki draugų spaudimo ar sunkaus gyvenimo. Pradžioje mes visada kuriame santykį, kalbame apie jaunuoliui malonius dalykus, o vėliau pradedame dirbti priklausomybėmis.
Labai svarbu įtraukti tėvus ir suprasti jų požiūrį ir vertybes. Esu ne karta susidūrusi su tėvais, kurie nuperka dovanų elektroninę cigaretę, manydami, jog taip apsaugos vaiką nuo paprastų cigarečių rūkymo. Esu dirbusi su tėvais, kurie ruko kartu su paaugliu. Tokių tėvų nereikia pulti ir moralizuoti, abu atvejai rodo rūpestį, tik pasirenkamos netinkamos priemonės“, – sako MDFT programos vadovė.
Šiuo metu policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo nepilnamečiams. Tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.
