Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kubilius kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Prezidentą prof. habil. dr. Juozą Augutį, Vilniaus universiteto rektorių prof. Artūrą Žukauską ir Kauno technologijos universiteto rektorių Petrą Baršauską, siūlydamas nustatyti, kad stojant į aukštąsias mokyklas papildomi balai būtų skiriami ir už užsienio kalbų mokėjimą (skiriant iki 0.5 balo). Tai sudarytų palankias galimybes tautinių bendrijų jaunuoliams, baigusiems lietuviškas ar tautinių bendrijų mokyklas, studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose ir gauti papildomus balus už tinkamas savo gimtosios kalbos (lenkų, rusų, žydų, baltarusių ir t.t.) žinias.
Kaip žinome, praėjusių metų pabaigoje Seime sukurta Seimo narių „Gegužės 3-ios“ grupė, vienijanti Seimo narius, kuriems rūpi, kad Lietuvoje būtų įgyvendinama efektyvi tautinių bendrijų politika, ypatingą dėmesį skiriant Vilniaus regiono problematikai. Viename iš pirmųjų grupės pasitarimų kaip tik ir buvo aptarta tautinių bendrijų švietimo situacija.
„Nors tautinių bendrijų jaunimui yra sudarytos ypač palankios sąlygos įgyti vidurinį išsilavinimą mokyklose, kuriose dauguma dalykų yra dėstoma jų gimtąja kalba, tačiau nemažai jų mokosi lietuviškose mokyklose. Įgiję vidurinį išsilavinimą, daugelis iš jų sėkmingai studijuoja Lietuvos aukštosiose mokyklose, nors nemažai jų išvyksta studijuoti ir į kaimyninę Lenkiją, kur baigia studijas ir daugelis jų pasilieka dirbti bei gyventi. Tai neleidžia sustiprėti Lietuvoje pasilikusiam tautinių bendrijų inteligentiškajam, aukštą išsilavinimą įgijusiam sluoksniui, dėl ko nukenčia ir šių bendrijų veikla bei jų galimybė efektyviai atstovauti savo bendrijų interesus valstybinėse institucijose bei visuomenės gyvenime“, – sako vienas iš grupės steigėjų A. Kubilius.
„Gegužės 3-ios“ grupės nariai įsitikinę, kad Lietuvos visuomenei būtų naudinga, jeigu kiek galima daugiau tautinių bendrijų jaunuolių turėtų palankias galimybes studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Lygiai taip pat papildomais balais turėtų būti vertinamos bet kokių užsienio kalbų žinios, kas skatintų jaunuolius Lietuvoje dar aktyviau mokytis skandinavų, ispanų, kinų ar japonų kalbų.
Toks užsienio kalbų žinių vertinimas turėtų atitikti tarptautinius standartus ir Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų įvertinimų įskaitymo tvarkos aprašo reikalavimus.
Kaip žinome, šiuo metu stojantieji į universitetus yra vertinami pagal tvarką, kuri yra nustatoma pagal švietimo ir mokslo ministro įsakymu tvirtinamą Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo atitinkamais metais tvarkos aprašą bei pagal atitinkamas pačių universitetų pasitvirtintas taisykles, kurios nustato minimalius reikalavimus ir konkursinio balo skaičiavimo metodiką.
Šie teisės aktai nustato, kaip skaičiuojami konkursiniai balai, kuriais pirmiausia vertinami atitinkami valstybiniai brandos egzaminai, įskaitant lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir užsienio kalbos (anglų, vokiečių arba prancūzų) egzaminus, o prie šių pridedami ir papildomi balai, kuriais įvertinamos kitos vertingos stojančiųjų savybės.
„Esame įsitikinę, kad kalbų žinojimas XXI amžiuje tampa dideliu privalumu. Gebėjimas pažinti pasaulį, susikalbėti kitose šalyse, bendrauti su vartotojais tos šalies kalba tampa labai svarbiu profesiniu privalumu. Jau ir šiandien daugelis Lietuvoje veikiančių stambių tarptautinių korporacijų, samdydami darbuotojus, kaip didelį privalumą vertina ne tik tradicinių europietiškų kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų) žinias, bet ir specifinių kalbų: lenkų, rusų, kinų ar japonų žinojimą. Tokie gebėjimai lengviausiai ir geriausiai vystomi ir įtvirtinami mokykliniame amžiuje, ir tokius gebėjimus turėtų vertinti tiek mūsų visuomenė, tiek ir mūsų aukštosios mokyklos, – pažymi A. Kubilius. – Pademonstruodami, kad mūsų aukštosios mokyklos tai pripažįsta savo vertinimo taisyklėse, paskatintume jaunimą į užsienio kalbų žinias investuoti savo laiką ir energiją. Kartu tai būtų reikšmingas žingsnis įgyvendinant plačią valstybinę tautinių bendrijų politikos programą, kurios vienas iš tikslų – sudaryti palankias sąlygas tautinių bendrijų atstovams siekti tinkamo ir kokybiško išsilavinimo Lietuvoje“.
Seimo TS–LKD frakcijos
Viešųjų ryšių grupė
