Atšilus orams, vis daugiau Zarasų rajono gyventojų ir svečių laiką leidžia gamtoje – prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių. Mūsų kraštas – ežerų rojus, todėl ypač svarbu priminti, kad poilsis prie vandens būtų ne tik malonus, bet ir saugus. Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena gyventojams pagrindinius saugaus elgesio prie vandens principus ir ragina nepamiršti – atsakingas elgesys gali išgelbėti gyvybę.
Kokie pavojai slypi prie vandens?
Nuskendimo rizika – dažniausiai kyla vaikams, neplaukiojantiems asmenims ar tiems, kurie elgiasi neatsakingai. Netikėtos duobės, slidūs akmenys, srovės – gali sukelti kritimus ar paniką net ir sekliuose vandenyse. Perkaitimas ir saulės smūgis – ilgas buvimas saulėje be tinkamos apsaugos gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis. Alkoholis – dažna nelaimių priežastis. Net ir nedidelis jo kiekis sumažina budrumą bei koordinaciją.
Svarbiausios saugaus elgesio taisyklės:
- Stebėkite vaikus be perstojo. Net jei vanduo vos iki kelių – maži vaikai privalo būti nuolat prižiūrimi.
- Maudykitės tik saugiose, tam skirtose vietose. Venkite nežinomų ar draudžiamų vietų, ypač ten, kur nėra prižiūrimos infrastruktūros.
- Nešokite į nežinomą vandenį. Ežero ar upės dugnas gali būti klastingas – gilus, akmenuotas ar su nuskendusiais daiktais.
- Nesimaudykite pavargę, perkaitę ar apsvaigę. Šios būklės kelia grėsmę jūsų ir kitų saugumui.
- Naudokite gelbėjimosi liemenes. Plaukiant valtimi ar esant ant vandens su vaikais – tai būtina.
- Saugokitės saulės. Dėvėkite galvos apdangalus, naudokite apsauginius kremus, gerkite pakankamai skysčių.
- Nesimaudykite vieni. Net ir patyrę plaukikai gali susidurti su netikėtomis situacijomis – srovėmis, mėšlungiu ar išsekimu.
Ką daryti, jeigu pradėjote skęsti?
- Jei į kvėpavimo takus pateko vandens ir pradėjote kosėti, apsiverskite ant nugaros ir, nedarant staigių judesių, atsikosėti.
- Jei vandenyje raumenis sutraukė mėšlungis, stenkitės nepanikuoti (net ir mėšlungio atveju galite valdyti galūnę), įtempkite raumenį ir plaukite į krantą.
- Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis. Jei esate netoli kranto – šaukitės pagalbos.
Ką daryti, pamačius skęstantį žmogų?
- Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112.
- Saugiausias gelbėjimo būdas yra mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą – kamuolį, čiužinį, gelbėjimo ratą, virvę ir pan. Jei to neįmanoma padaryti ar asmuo yra per toli, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo, gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti skęstančiajam per saugų atstumą kokį nors daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti: lazdą, storą medžio šaką, čiužinį.
- Įsidėmėkite, jog be parankinių priemonių gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
Zarasų krašto gamta kviečia poilsiauti, tačiau tik mūsų pačių atsakingumas lemia, ar atostogos bus saugios ir džiaugsmingos. Raginame gyventojus, tėvus, senelius ir jaunimą – skirkite dėmesio prevencijai, kalbėkite apie pavojus, rodykite tinkamą elgesio pavyzdį.
Zarasų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras linki jums saugios, aktyvios ir džiaugsmingos vasaros!