Kai suaugusieji kalba apie vaikus, neretai tenka girdėti apie jų „kaprizus“, „reikalavimus“, „nepasotinamus norus“ ar „ožius“. Bet jeigu įdėmiau pažvelgtume, kas slepiasi už taip pavadinto vaikų elgesio, anot „Vaikų linijos“ psichologės dr. Jurgitos Smiltės Jasiulionės, greičiausiai aptiktume, kad vaikai turi tam tikrų neatlieptų emocinių poreikių ir ieško būdų, kaip suaugusiems apie juos papasakoti.
„Dažnai suaugusiems nekyla abejonių, kad vaikui svarbu pavalgyti, pamiegoti, pailsėti – juk taip siekiame patenkinti vaikų fizinius poreikius. Tačiau emociniai vaiko poreikiai neretai nuvertinami, tarytum vaikui netinkama siekti suaugusiųjų dėmesio, artumo, norėti būti autonomiškam ar jaustis išgirstam ir gerbiamam. Emocinis maitinimas ne mažiau reikšmingas kaip ir fizinis, tad labai svarbu, kad suaugusieji mokėtų atpažinti skirtingo amžiaus vaikų emocinius poreikius ir tinkamai į juos reaguoti“, – sako psichologė.
Pavyzdžiui, 8 metų vaikas yra labai judrus, negali susikaupti – iš tiesų tai gali slėpti vaiko nerimą ir rodyti, kad jis nesijaučia pakankamai saugus. Arba dvylikametį labai sunku įtraukti į kokias nors veiklas, jis atrodo nemotyvuotas, „tingintis“ ką nors daryti – tai gali slėpti trapią vaiko savivertę, todėl jis nesąmoningai renkasi geriau būti nematomas, nieko nedaryti, negu bandyti padaryti ir patirti nesėkmę.
Kas išklauso ir palaiko vaikus?
Deja, ne visi vaikai savo aplinkoje turi suaugusių žmonių, kuriais gali pasitikėti, kurti saugų santykį. Todėl emocinės paramos tarnybos atlieka svarbų vaidmenį išklausant ir palaikant vaikus. „Vaikų linija“ kasdien sulaukia per 300 vaikų ir paauglių kreipimųsi telefonu bei internetu. Vaikai nori pasikalbėti įvairiomis temomis: apie santykius su tėvais, bendraamžiais, patyčias, savižudybę, nerimą, vienišumą, valgymo sutrikimus, lytinę orientaciją, tapatybę ir t. t.
Vaikus išklauso, priima juos tokius, kokie yra ir palaiko savanoriai-konsultantai, kurie pirmiausia baigia parengiamuosius mokymus ir jų metu įgyja teorinių bei praktinių žinių apie emocinę paramą. Todėl „Vaikų linijos“ savanoriu gali tapti bet kokios specialybės ar išsilavinimo žmogus, svarbiausia turėti motyvacijos ir galimybių skirti dalį savo laiko mokymams ir savanorystei.
Savanoriauti „Vaikų linijoje“ gali bet kur gyvenantys žmonės – tiek mažuose Lietuvos miesteliuose ar vienkiemiuose, tiek iš užsienio, mat konsultuoti internetiniais pokalbiais (chatu) galima per nuotolį – tereikia interneto ryšio ir kompiuterio.
Šiuo metu vyksta savanorių atrankos į naujas „Vaikų linijos“ parengiamųjų mokymų grupes, besidomintys kviečiami registruotis į nuotolinius informacinius susitikimus, kurių datos skelbiamos „Vaikų linijos“ internetinėje svetainėje www.vaikulinija.lt.
