Lietuviai atsakingiausiai Baltijos šalyse planuoja savo finansus ir yra sukaupę didžiausią finansinę pagalvę, rodo „Citadele“ banko inicijuota Baltijos šalių gyventojų apklausa. Apklausos duomenimis, net trečdalis (27 proc.) Lietuvos respondentų turi sukaupę didesnį nei 6 mėnesių finansų rezervą, kurį naudotų netikėtai netekę pagrindinio pajamų šaltinio. Vis dėlto, kas dešimtas Lietuvoje neturi sukaupęs jokio finansinio rezervo.
Paklausti, kiek laiko galėtų padengti savo finansinius įsipareigojimus, daugiau nei 6 mėnesių finansinę pagalvę nurodė turintys 27 proc. lietuvių, 14 proc. latvių ir 18 proc. estų.
Mažiau nei tris mėnesius padengti turimus finansinius įsipareigojimus galėtų 35 proc. lietuvių, 44 proc. latvių ir 48 proc. estų respondentų. 4–6 mėnesius save išlaikyti galėtų 16 proc. lietuvių, 12 proc. latvių ir 14 proc. estų apklaustųjų.
„Finansinė pagalvė – tai santaupos, skirtos padengti tam tikro laikotarpio būtinąsias išlaidas, staiga netekus pagrindinio pajamų šaltinio, pavyzdžiui, netekus darbo, rimčiau susirgus, darant karjeros pertrauką ar staiga prireikus padengti netikėtas dideles išlaidas. Įprastai rekomenduojama sukaupti 6 mėnesių būtinąsias išlaidas padengsiantį finansinį rezervą, tačiau svarbu įvertinti individualią situaciją. Esminis finansinės pagalvės principas – kad šie pinigai būtų greitai pasiekiami, todėl nerekomenduojama šių lėšų investuoti į aukštos rizikos vertybinius popierius ar laikantis ilgalaikės investavimo strategijos“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Sandra Gimžauskienė.
Jos teigimu, siekiant sumažinti infliacijos įtaką sukauptoms lėšoms bei apsisaugoti nuo pagundų pinigus išleisti kasdieniam vartojimui, vertėtų apsvarstyti terminuotojų indėlių ar taupomųjų sąskaitų galimybę.
„Terminuotieji indėliai, nors ir neuždirba didelio pelno, palyginti su didesnės rizikos investavimo priemonėmis, gali apsaugoti lėšas nuo infliacijos. Be to, tai daug lankstumo suteikianti taupymo priemonė: žmogus gali rinktis įvairios trukmės indėlius, o prireikus – gana greitai atsiimti lėšas. Gyventojai taip pat gali rinktis žaliuosius indėlius ir taupomąsias sąskaitas, taip prisidėdami prie tvarumo principais grįstų projektų įgyvendinimo. Žinoma, prieš pasirašant sutartį, svarbu įsigilinti į paslaugos sąlygas, palyginti jas rinkoje“, – teigia S. Gimžauskienė.
Vis dėlto, kas dešimtas Lietuvos apklaustasis ir 19 proc. apklaustųjų Latvijoje bei 14 proc. Estijoje neturi sukaupę jokio finansinio rezervo.
„Netekus darbo ar susirgus Lietuvoje galime pasinaudoti valstybės parama, tačiau ji su laiku mažėja ir nebūtinai padengs turimus finansinius įsipareigojimus. Papildoma finansinė pagalvė suteiks daugiau komforto ilgesnį laiką. Turintiems būsto ar kitų paskolų vertėtų pasidomėti galimybe apsidrausti kredito gavėjo ar sąskaitų draudimu, kuris galėtų padengti įmokų dalį, nutikus nelaimei ar praradus pajamų šaltinį“, – įžvalgomis dalijasi S. Gimžauskienė.
Norintiems sukaupti finansinį rezervą, „Citadele“ banko atstovė pataria laikytis 50–30–20 taisyklės. Ji numato, kad būtinosios išlaidos neturėtų viršyti 50 proc. mėnesio pajamų, laisvalaikio išlaidos – 30 proc., o taupymui ir investavimui kas mėnesį būtų atsidedama 20 proc. mėnesio pajamų.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų kovą. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.