Rugsėjo 21–22 dienomis Palangoje vyko Lietuvos greitosios medicinos pagalbos žaidynės. Renginio metu varžėsi trisdešimt šeši medikų ekipažai iš Lietuvos ir užsienio šalių. Per dvi Žaidynių dienas komandoms teko pademonstruoti labai įvairius įgūdžius: gaivinti staigios mirties ištiktą ar užspringusį asmenį, įkalbėti savižudį ant Palangos tilto, teikti pagalbą sunkiai sergančiam naujagimiui ar traumą patyrusiam vaikui.
Nugalėtojai iš Klaipėdos, Panevėžio rajono ir Almatos
Šių metų Lietuvos greitosios medicinos pagalbos žaidynėse mažųjų miestų kategorijoje pirmąją vietą užėmė VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus komanda, kartą jau nugalėjusi prieš dvejus metus ir sėkmingai dalyvaujanti panašiose varžybose užsienyje. Vienuoliktosiose Lietuvos žaidynėse pergalę šventė slaugos specialistės Joana Janišauskaitė ir Aistė Abraškevičiūtė bei paramedikas Justinas Stašys.
Didžiųjų greitosios medicinos pagalbos įstaigų kategorijoje šiemet nugalėjo VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties komanda, kurią sudarė Virginija Šomkaitė, Jurgita Toliušienė ir Valdimaras Auksorius. Svečių grupėje varžėsi penki ekipažai, tarp kurių stipriausi buvo Kazachstano atstovai iš Almatos greitosios medicinos pagalbos stoties.
Proga patobulėti ir pasidalinti patirtimi
Žaidynių dalyviams teko atlikti šešias skirtingas užduotis. Dalis jų – ne taip dažnai kasdieniame darbe pasitaikančios situacijos, pavyzdžiui, komandoms teko stabilizuoti dviejų savaičių naujagimio, kuriam prasideda sepsis, būklę. Taip pat reikėjo suteikti pagalbą traumą patyrusiam dviratininkui ir kėdutėje sėdėjusiam vaikui, kuriam buvo sužalotas stuburas. Psichologinės pagalbos žinių ir nuoširdaus žmogiško rūpesčio pareikalavo savižudžio gelbėjimo užduotis. Ant Palangos tilto atbrailos stovintį ir nusižudyti ketinantį pacientą reikėjo profesionaliai įkalbėti pakeisti sprendimą, kartu nuraminant jo sutuoktinį ir pašalinius smalsuolius. Greitą reakciją, ištvermę, fizinį pajėgumą ir darnaus komandinio darbo įgūdžius komandos demonstravo linksmojoje estafetėje, kurią parengė skubiosios medicinos gydytojai rezidentai.
Teisėjai, kurie yra tarptautinių organizacijų sertifikuoti instruktoriai, edukologai, rengdami užduotis siekia atkreipti dėmesį į įrodymais pagrįstas skubiosios medicinos naujienas, kartu priminti apie retesnes, bet praktikoje galinčias pasitaikyti būkles, kai taisyklingi pirmieji veiksmai glaudžiai susiję su sėkminga baigtimi. Kaip pabrėžė Žaidynių vyriausioji teisėja Evelina Pukenytė, užduotys visuomet priartinamos prie aktualijų – dažniausiai pasitaikančių kvietimų priežasčių, Lietuvos ir pasaulio įvykių.
Taktinės medicinos pamokos kasdienai
Masinės nelaimės užduotyje komandos varžėsi teikdamos pagalbą aštuoniems per imituotą sprogimą nukentėjusiems asmenims, iš kurių šeši buvo kritinės būklės – nudegę kvėpavimo takus, nutrauktomis galūnėmis, stipriai kraujuojantys. Pasak Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojo Nedo Jasinsko, kuris vasarą dirbo karo ligoninėje Mosule (Irakas), situacija pasaulyje keičiasi: civilių asmenų patiriami sužalojimai darosi panašūs į karo traumas. Masinių susišaudymų, sprogimų Europoje ir JAV patirtis liudija, kad greitosios medicinos pagalbos tarnyba turi keisti savo įprastinę taktiką ir protokolus, kad pavyktų sumažinti aukų skaičių. Masinės nelaimės užduotis Žaidynių dalyvius privertė pagalvoti ne tik apie turimus įgūdžius, bet ir priemones, reikalingas nekasdienių sužalojimų atveju.
Pirmosios pagalbos mokymai – ne tik mokiniams
„Gaivinimo sėkmė priklauso nuo pačiomis pirmosiomis minutėmis suteiktos pagalbos kokybės, – teigia Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos valdybos pirmininkas Nerijus Mikelionis. – Todėl kvietėme Palangos gyventojus ir svečius stabtelti, skirti laiko ir išmokti veiksmų, kurie gali praversti kritinėje situacijoje bei išgelbėti šalia esančiojo gyvybę.“
Anot N. Mikelionio, Lietuvos greitosios medikai yra išties profesionalūs ir turi reikiamas priemones, bet pagalbos sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo nelaimės liudininkų veiksmų. Jis pabrėžė, kad įvykus staigiai mirčiai, kiekvieną minutę tikimybė išgelbėti žmogų sumažėja dešimčia procentų. Tad vadovaujant dispečeriui atliekamas pradinis gaivinimas, ankstyva defibriliacija įvykio vietoje turimu automatiniu išoriniu defibriliatoriumi gali padėti pakeisti negailestingą statistiką. Pirmąją Žaidynių dieną Palangos senojoje gimnazijoje, Vlado Jurgučio, Baltijos ir Šventosios pagrindinėse mokyklose vyko pradinio gaivinimo mokymai. Juos mokiniams vedė praėjusiųjų metų Žaidynių nugalėtojų, Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, atstovai. Kol mieste zujo užduotis vykdantys ekipažai, Jūratės ir Kastyčio skvere dirbo instruktoriai, kurie kiekvieną norintį pamokė pirmosios pagalbos veiksmų.
Kasmet vykstančias žaidynes organizuoja Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija, Lietuvos skubiosios medicinos draugija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremaliosios medicinos katedra, Skubiosios medicinos klinika ir Krizių tyrimo centras. Šių metų renginį globojo Palangos miesto savivaldybė.
Palangos savivaldybės informacija
