Rugpjūčio 9 dieną pirmą kartą Salake organizuojama žvejų ir žvejyčių šventė, apjungianti Salaką, Dreverną ir Klaipėdą. Projektas „Nuo marių iki marių: nuo jūrų muziejaus iki jūrų muziejaus“ sumanytas siekiant įvairiapusiškai atgaivinti turtingą žvejišką paveldą Salake ir užmegzti bendradarbiavimą su šioje srityje daug patirties turinčiu, istoriškai ir geografiškai panašiu Klaipėdos rajono miesteliu Dreverna bei jo bendruomene, taip pat su Lietuvos jūrų muziejaus laivybos istorijos specialistais.
Dvejos marios – Kuršių ir Antalieptės – jungia dvi žvejiškas gyvenvietes, Dreverną ir Salaką, o du jūrų muziejai – Lietuvos jūrų muziejus ir Vidos Žilinskienės sukaupta gausi jūrinė kolekcija, jau seniai vadinama V. Žilinskienės jūrų muziejumi – liudija apie bendrus pamatus.
Drevernoje nuo seno gyventa žvejų, iki šiol vykdoma verslinė žvejyba. Salake taip pat – tik čia verslinė žvejyba vykdyta iki 1998 m. Istorinių nuotraukų ekspozicija Gražutės regioninio parko lankytojų centre liudija apie šio krašto žvejybos išskirtinumą, yra išlikusių žvejybos rakandų. Specialiai šiam projektui centro darbuotojai parengė naują ekspoziciją, papildytą naujais eksponatais.
Drevernos bendruomenė sėkmingai įgyvendina turizmo ir edukacijos programą „Žuvies keliu“. Turistai plukdomi senovine reisine valtimi „Dreverna“ (medinė plokščiadugnė burinė valtis). Dalis edukacinės programos vykdoma laive, kita – krante. Į veiklas sėkmingai įsilieja vietos folkloro ansamblis „Žvejytės“ su savo pačių sukurta programa „Į žvejus eisiu“. Ši programa reprezentuoja pamario žvejų gyvenimo ypatumus, tautosaką, dainas, žaidimus ir lietuvininkų (šišioniškių) tarmės tradicijas. Beje, Pamario krašte žvejytėmis nuo senų laikų vadintos ir dabar vadinamos žvejų žmonos.
Salakas iki šiol pritraukia daug žvejų tiek vasarinei, tiek poledinei žūklei, tačiau krašto savitumo potencialas lieka neišnaudotas, senosios žvejiškos tradicijos – pamirštos. Būtent toks ir yra projekto tikslas – jas gaivinti organizuojant žvejų varžybas, rengiant turistines ir edukacines programas. Iš Drevernos bendruomenės, ypač iš ansamblio „Žvejytės“, atsirado galimybė pasimokyti.
Todėl projekto programa prasidės žvejų varžytuvėmis Luodžio ežere. Rugpjūčio 9 d. 8 val. dalyviai startuos nuo Salako stovyklavietės, o 12 val. toje pačioje vietoje numatytas finišas, rezultatų skaičiavimas, apdovanojimai ir tradicinė žuvienė – jėgoms atgauti bei žiūrovų, šeimos narių ar sirgalių pavaišinimui.
Toliau projekto veiklos persikels į Gražutės regioninio parko lankytojų centro konferencijų salę (II aukštas). Čia vyks dvi paskaitos. 15 val. pirmąją paskaitą apie žvejybą ir laivybą Kuršių mariose bei sąsajas ir galimybes Salake skaitys Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis rinkinių kuratorius, kurėno „SüD.1“ kapitonas Romualdas Adomavičius. 15.45 val. antrojoje paskaitoje „Žvejyčių“ ansamblio vadovė Virgina Asnauskienė pasakos, su kokiais iššūkiais teko susidurti kuriant turistinę-edukacinę programą „Žuvies keliu“, kaip ši programa sėkmingai gyvuoja jau aštuntus metus ir kur slypi jos sėkmės paslaptis.
16.30 val. Salako jūrų muziejaus šeimininkė Vida Žilinskienė aprodys savo valdas. Beje, per daugelį metų, kol V. Žilinskienė kūrė savo muziejų, nė vienas Lietuvos jūrų muziejaus atstovas čia nesilankė – tad dabar įvyks pirmasis istorinis susitikimas.
Projekto finalinis renginys, esant palankiam orui, vyks Antano Poderio memorialinio muziejaus kiemelyje, o jei oras nepalankus – Salako kultūros namuose. 18.30 val. prasidės etnokultūrinių mainų kūrybinės dirbtuvės – praktiniai mokymai. „Žvejytės“ pristatys savo programą „Į žvejus eisiu“, įtrauks ir mūsų kolektyvus: Salako vaikų etnografinį ansamblį „Saulala“ bei tradicinę kaimo kapelą „Vaivoras“, vadovaujamus Danduolės Kisielienės, ir folkloro ansamblį „Seluona“ iš Zarasų, vadovaujamą Dainos Skvarčinskaitės. Kviečiami aktyviai dalyvauti ir žiūrovai – dainuoti, sukti ratelius, mokytis šišioniškių (lietuvininkų) tarmės.
Projektas finansuojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.
Organizatorius – Salako bendruomenė „Sakalas“.
Vykdytojai – Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Gražutės regioninio parko grupė, švietėjo Antano Poderio paramos fondas.
Partneriai – Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras.
Projekto rėmėjai – verslininkas Remigijus Juodka, Artūro Činiko įmonė, žūklės reikmenų parduotuvės „Meškerinė“, „Fishmaster“, „Žūklė žvejui“, „Viskas tikram žvejui“.
Projekto vadovė – Valentina Žigienė
Salako bendruomenės „Sakalas“ inf.
