Nors visi žinome apie apsaugos nuo saulės svarbą, saulės nudegimų dažnai vis tiek neišvengiame – po maudynių pamirštame pakartotinai pasitepti kremu ar tiesiog per ilgai užsibūname saulėje. Nudegusi oda – tai ne tik laikinas paraudimas ir diskomfortas: pakartotiniai nudegimai sukelia ilgalaikę žalą, didina odos senėjimą ir net melanomos riziką. Specialistės pataria, kaip gelbėti odą nudegus, paaiškina, kuo skiriasi skirtingų laipsnių nudegimai, ir atskleidžia, kodėl liaudiškos priemonės, tokios kaip kefyras ar aliejus, gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Pirmoji pagalba nudegus
„Vos pastebėjus pirmuosius nudegimo požymius – odos paraudimą, perštėjimą, karštį ar jautrumą – būtina nedelsiant pasitraukti iš saulės ir vėsinti nudegusias vietas drungnu vandeniu ar vėsiais kompresais. Po vėsinimo itin svarbu drėkinti odą. Tam tinka specialūs losjonai ar geliai po saulės, ypač turintys alavijo, pantenolio ar kitų raminamųjų medžiagų“, – teigia BENU vaistininkė Diana Saltanavičienė.
Pasak jos, reikėtų rinktis priemones be kvapiklių ir alkoholio, kad dar labiau nesudirgintumėme jautrios odos. Nudegimas veikia ne tik odą, bet ir visą organizmą – todėl būtina gerti daug vandens. Skysčiai padeda organizmui greičiau atsigauti, mažina dehidratacijos riziką ir palaiko odos elastingumą.
Kefyras ar aliejus – ne išeitis
Vaistininkė priduria, jog viena dažniausių klaidų nudegus – odos tepimas riebiais kremais, aliejais ar kitokiomis sunkiai įsigeriančiomis medžiagomis: „Tokios priemonės sudaro plėvelę, kuri neleidžia odai natūraliai vėsti ir atkurti temperatūros balanso. Dėl to šiluma ilgiau išlieka audiniuose, uždegimas gali stiprėti, o gijimas – sulėtėti.“
Kitas dažnas mitas – kefyras, grietinė ar jogurtas, neva turintys nuraminti nudegusią odą. „Nors vėsus produktas iš šaldytuvo gali laikinai suteikti palengvėjimą, pieno produktai nėra tinkami odos priežiūrai po nudegimų, – teigia D. Saltanavičienė. – Taip pat reikėtų vengti ledo ar labai šalto vandens, pūslių pradūrimo, spiritinių priemonių. Nudegus saulėje geriausia rinktis specialius losjonus ar gelius su raminamosiomis medžiagomis, tokiomis kaip alavijas, pantenolis ar ramunėlių ekstraktas.“
Vėlyvieji simptomai – po kelerių ar keliolikos metų
Anot „BIOFIRST“ klinikos gydytojos onkodermatovenerologės dr. Silvijos Kontautienės, ankstyvieji nudegimo saulėje simptomai pasireiškia odos paraudimu, patinimu, skausmu, lupimusi ir pūslėmis. Ultravioletiniai spinduliai taip pat slopina imuninę sistemą, tad padidėja infekcijų rizika.
„Vėlyvieji simptomai pasireiškia po kelerių ar keliolikos metų – tai ankstyvas odos senėjimas, odos pigmentacijos pakitimai, ikivėžiniai ir vėžiniai odos susirgimai – aktininė keratozė, plokščialąstelinis vėžys, odos bazalioma, odos melanoma. Vėžinius susirgimus paprastai sukelia pasikartojantys nudegimai saulėje, dėl kurių įvyksta ultravioletinių spindulių sukeltos odos ląstelių mutacijos bei sutrinka ląstelių gebėjimas atsistatyti“, – sako dr. Silvija Kontautienė.
Tyrimų duomenimis remiantis, penki ir daugiau patirtų sunkių odos nudegimų saulėje odos melanomos riziką padidina du kartus. Vaikystėje ar paauglystėje patirtas bent vienas sunkus nudegimas saulėje lemia dvigubai didesnę riziką susirgti odos melanoma.
Pirmo, antro ir trečio laipsnio nudegimai
Pasak gydytojos, pirmojo laipsnio odos nudegimo atveju pažeidžiamas tik viršutinis odos sluoksnis – epidermis. Oda parausta, patinsta, o po kelių dienų ima luptis. Specialaus gydymo nereikia – oda sugyja savaime per keletą dienų.
„Antrojo laipsnio nudegimas pažeidžia ne tik epidermį, bet ir gilesnį odos sluoksnį – tikrąją odą. Tokio nudegimo atveju oda stipriai parausta, patinsta, susidaro pūslės, o gijimas užtrunka keletą savaičių. Neretai prireikia ir medicininės pagalbos. Iš karto po nudegimo galima odą šaldyti – tinka vėsi vonia ar šalto vandens kompresai. Draudžiama naudoti ledukus, nes šaltis odą gali dar labiau pažeisti“, – sako dr. Silvija Kontautienė.
Trečiojo laipsnio odos nudegimas saulėje, pasak gydytojos, pasitaiko labai retai – šiuo atveju pažeidžiami visi odos sluoksniai: epidermis, tikroji oda ir poodis. Šio tipo nudegimai dažnesni po kontakto su cheminėmis medžiagomis ar ugnimi, jie reikalauja skubios medicininės pagalbos, o vėliau – ir odos transplantacijos.
Kada nedelsiant kreiptis į medikus?
Saltanavičienė priduria, kad rimtu nudegimu laikomas tas, kai ant odos atsiranda didelės, skausmingos pūslės. Jei pūslių daug, jos apima didelius kūno plotus – būtina kreiptis į gydytoją.
„Kitas svarbus signalas – stiprus, ilgai trunkantis skausmas, kuris nemažėja net naudojant vėsinančias priemones ar skausmą malšinančius preparatus. Reikia atkreipti dėmesį ir į bendros savijautos pokyčius. Jei po nudegimo pasireiškia pykinimas, galvos svaigimas, šaltkrėtis, drebulys, silpnumas, karščiavimas ar didelis troškulys, gali būti, kad organizmas patyrė šilumos smūgį arba prasidėjo uždegiminė reakcija, reikalaujanti skubios pagalbos. Dar viena situacija, kai reikėtų nedelsti – jei nudegimą patyrė mažas vaikas, senjoras ar žmogus, turintis sveikatos problemų, pavyzdžiui, sergantis širdies, kraujagyslių ligomis ar diabetu“, – teigia vaistininkė.
Kada sugrįžti į saulėkaitą?
Po saulės nudegimų oda tampa itin jautri, pažeista, o jos apsauginai mechanizmai kurį laiką būna nusilpę, todėl skubėti grįžti į saulę nereikėtų. Pasak D. Saltanavičienės, saugiai grįžti į saulę galima tik tada, kai nudegusi oda visiškai nurimsta – išnyksta paraudimas, perštėjimas, odos karštis ir kiti dirginimo požymiai.
„Jei atsirado pūslių ar oda lupasi, būtina palaukti, kol visiškai sugis pažeista vieta, neliks atvirų ar besilupančių odos plotų. Dažniausiai lengvo nudegimo atveju rekomenduojama vengti tiesioginės saulės bent keletą dienų, o jei nudegimas stipresnis, su pūslėmis ar stipriu uždegimu – geriau laukti savaitę ar ilgiau, priklausomai nuo gijimo proceso. Svarbiausia – stebėti savo odos būklę ir neskubėti. Tik visiškai sugijus ir atsistačius natūraliam odos apsauginiam barjerui galima po truputį grįžti į saulę, bet tai daryti reikia atsakingai ir nuolat rūpinantis papildoma apsauga“, – pataria vaistininkė.
