Pradėjo plisti sukčiavimas žiedinėse sankryžose. Šioje kelio atkarpoje iš anksto pasiruošę nusikaltėliai inscenizuoja eismo įvykį ir naudodami psichologinį smurtą kaltę prisiimti priverčia kitus avarijos dalyvius.
„Daugėja iš draudimo bendrovių norinčių pasipelnyti nusikaltėlių, kurie pritaikę tam tikras savo pačių sukurtas schemas inscenizuoja nusikaltimus, o vėliau eismo įvykių dalyvius bando paveikti psichologiškai. Viena iš sukčiavimo schemų – žiedinėje sankryžoje tyčia sukelti eismo įvykiai. Pavyzdžiui, vieną tokiu būdu sukčiaujantį eismo įvykio dalyvį Kauno apylinkės teismas pripažino kaltu. Jis inscenizuodavo eismo įvykius žiedinėse sankryžose ir kitus eismo dalyvius bandydavo paveikti psichologiškai. Po eismo įvykio sukčius išlipdavo iš automobilio, pradėdavo šaukti, o jo vaikas verkti, tad kiti eismo dalyviai prisiimdavo kaltę. Veikdamas tokiu būdu, sukčius per kelis metus padarė virš 30 eismo įvykių. Teismas nuteisė minėtą asmenį, o draudimo bendrovėms ir fiziniams asmenims priteisė virš 17 tūkstančių eurų žalai atlyginti“, – komentuoja Madlena Podvorskienė, draudimo bendrovės BTA Teisės skyriaus vadovė.
Sukčiavimo mastai auga
Pasak M. Podvorskienės, sukčiavimo būdai tampa vis labiau apgalvoti, jiems ruošiamasi kruopščiau. Sukčiai stengiasi gauti vis daugiau draudimo išmokų. 2013 m. prokuratūrai pateikta pareiškimų 36 tūkst. eurų sumai, 2014 m. – 400 tūkst. eurų.
Draudimo bendroves apgauti bandantys nusikaltėliai veikia ne po vieną, tačiau ima kurtis grupuotės, kurios apgalvotai konstruoja sukčiavimo schemas. Dažniausiai sukčiai veikia miestuose, nes čia intensyvesnis eismas, įvyksta daugiau eismo įvykių bei kitų nusikaltimų. Ypač daug tokių nusikalstamų veiklų užregistruojama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje.
Populiariausia apsidrausti po nelaimės
BTA ekspertės teigimu, Lietuvoje populiariausiu sukčiavimu išlieka apsidrausti po eismo įvykio. Kai vienas iš eismo dalyvių neturi draudimo poliso, jis kaip įmanoma greičiau apsidraudžia, taip apgauna draudimo bendrovę. Taip pat populiaru klastoti dokumentus.
Vienas toks atvejis nutiko Panevėžyje. Mergina nedraustu automobiliu atsitrenkė į kitą mašiną. Siekdama išvengti žalos atlyginimo, ji suklastojo eismo įvykio deklaraciją ir vietoj sausio 14 d. įrašė sausio 15 d., o avarijos kaltininku įvardijo tėvą. Teismas griežtai nubaudė sukčiautoją.
Podvorskienė taip pat pateikia pavyzdį, kuomet Klaipėdoje nutikusio eismo įvykio dalyviai suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikė draudimo bendrovei.
Šio incidento metu abu asmenys suklastojo eismo įvykio deklaraciją, kurioje nurodė netikrą eismo įvykio laiką ir vietoje 15 valandos 12 minučių nurodė 18 valandą. Tokį dokumentą draudimo bendrovei jie pateikė bandydami išvengti turtinės prievolės. Teismas abu asmenis pripažino kaltais dėl dokumento klastojimo ir pasikėsinimo sukčiauti bei nubaudė piniginėmis baudomis.
