Fizika, chemija, matematika – tai pamokos, į kurias vaikai ir paaugliai dažnai eina be entuziazmo. Ilgos formulės, sudėtinga ir sunkiai įsimenama informacija nekaitina vaiko vaizduotės, nesužadina noro nerti giliau. Neretai tik suaugę pagalvojame „o juk galėjau mokytis, bet tuomet atrodė nuobodu“. Tad kaip sudominti vaikus mokslu, kai jiems dar per sunku suprasti sudėtingą mokslo pasaulį?
Mokslo komunikatorius Ignas Alminauskas kartu su „N2” fizikų komanda rengia vaikams įspūdingus eksperimentų šou. Jų metu dega pašėlusių mokslininkų rankovės, sprogsta vandenilis ir kunkuliuoja skystas azotas. I. Alminauskas sako, kad iš tiesų vaikai labai noriai susidomi mokslu. Svarbiausia – pradėti nuo to, kas įdomu ir įspūdinga. O tokių dalykų pilna kiekvienoje mokslo šakoje.
Pagrindinė taisyklė: pradėkime nuo to, kas įdomu
Mokslo komunikatorius ramina: nebūtina eksperimento metu pasidegti rankovių, kad atkreiptume vaiko dėmesį. Anot jo, vaikai net labai greit susidomi mokslu. Svarbiausia – pradėti nuo įdomybių, o ne sausos, nuobodžios teorijos.
„Kai prieini iš tinkamos pusės, sudominti vaiką labai lengva. Bet jei pradėsi ne nuo ten, gali greit į sieną atsitrenkti. Jei įdomų eksperimentą pradėsime nuo lygties ar formulės aiškinimo, vaikams nebebus įdomu. Net sprogimas gali nebepadėti. Bet jei pradėsime nuo to, kas yra įdomu, ką su tuo galime padaryti ir tik tuomet pateiksime lygtį – jiems labai patiks. Be to, jei pačioje pradžioje sudominsime vaiką, jis domėsis iki galo“, – aiškina I. Alminauskas.
Pasak mokslo komunikatoriaus, kiekvienoje mokslo šakoje galime rasti įdomių ir lengvai suprantamų dalykų. Tačiau bendrojoje ugdymo sistemoje dažniausiai mokyti pradedama nuo mokslo istorijos ir teorijos. Ir taip iš karto prarandamas mokinių dėmesys. Dažna klaida, kurią daro suaugusieji – pateikti vaikams per sudėtingą informaciją.
„Jei vaiką bandome sudominti literatūra skaitydami jam Škėmą, laukia nesėkmė. Bet jei nuo Hario Poterio pradėsime, vaikas gali greit pamėgti skaityti. Tas pats yra su fizika, chemija, ekologija. Jei turime galimybę, parodykime praktiškai, kodėl tai svarbu ir įdomu. Gal mašina gali greičiau važiuoti dėl šio cheminio proceso? Atsiradus prasmei, atsiranda ir vaikų noras gilintis“, – sako mokslo komunikatorius.
Labiausiai sudomina patirtis per pojūčius
Vaikų dėmesį, anot I. Alminausko, greičiausiai patraukia tai, kas veikia per pojūčius: garsūs sprogimai, garuojančios, degančios, smirdinčios medžiagos. Cheminės reakcijos, medžiagų būsenos ir formos pasikeitimas – visa tai verčia vaikus suklusti.
„Jei duotume vaikams du mėgintuvėlius ir vienas iš jų labai smirdėtų, būtų didžiulė reakcija. Tuomet jau galima aiškinti, kodėl čia smirdi ir ką su tuo galima padaryti. Arba apie elektrą galima pasakoti prieš tai davus patirti labai silpną elektros šoką. Kuo daugiau eksperimentai sužadina pojūčius , tuo vaikams įdomiau“, – sako I. Alminauskas.
Taip pat mokslo komunikatorius pataria mokant vaikus nebijoti neigiamos informacijos, nesaugoti jų nuo pasaulio realybės. Taip ir vaikui bus įdomiau, ir mokymo procesas bus visavertiškesnis.
„Pavyzdžiui, jei kalbame apie ekologiją ir rūšiavimą, dažniausiai vaikai mokomi, jog rūšiuoti yra gerai. Tai pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina. Tačiau jei papasakosime, kodėl nerūšiuoti yra blogai, kaip atrodys planeta, jei jos nesaugosime – efektas bus daug didesnis. Nereikia perdėtai saugoti vaikų nuo neigiamos informacijos. Jie daug atsparesni, nei mes manome“, – sako „N2” fizikas.
Sudominti vaikus ekologija – vardan švaresnės ateities
Pasak I. Alminausko, viena mokslo sričių, kuria tėveliai ir mokytojai galėtų pasistengti sudominti vaikus – ekologija. Užterštumas ir klimato krizė keičia pasaulį, kuriame gyvename. Tad jaunosios kartos dėmesys ekologijai tampa kritiškai svarbus. Tačiau kaip atkreipti vaikų dėmesį į tokį, iš pažiūros, neįspūdingą dalyką?
„Jiems labai patinka kažką gaminti, konstruoti iš senų medžiagų, panaudotų daiktų. Mes vieno šou metu gaminame vandeniu varomas raketas su sparnais iš panaudoto kartono. Iš pradžių galvojome, kad vaikams bus keista ir nemalonu naudoti seną kartoną. Tačiau pasirodo, jiems tai yra visiškai natūralus dalykas. Gali būti, kad šiuolaikiniams vaikams ekologija yra daug suprantamesnė ir įdomesnė nei buvo mums“, – sako mokslo komunikatorius.
Pasak jo, net atliekų perdirbimas gali tapti įspūdinga tema, jei ji tinkamai pateikiama. „Kiekviename procese yra įdomi dalis. Jei turime atliekų perdirbimą, galime nusiplėšti nuo kokio griaunamo namo gabalą putų polistirolo ir pamerkti jį į skiediklio baseiną. Didelis balto polistirolo gabalas tiesiog ištirps į saujelę medžiagos. Štai tada, sudominus vaikus tokiu įspūdingu medžiagų pasikeitimu, jau galima pasakoti apie ekologijos ir perdirbimo svarbą mūsų pasaulyje“, – pataria I. Alminauskas.
Pavyzdžiui, gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“, darželinukams ir pradinukams yra parengusi specialias edukacijas apie rūšiavimą ir perdirbimą, kurios vykdamos pasitelkus virtualius akinius. „Tai leido vaikams tapti mėgstamų animacinių filmukų herojais, keliaujančiais į stebuklingą atliekų perdirbimo pasaulį, kur atliekos virsta naujais daiktais. Per tokį žaidimą vaikai įgijo ir daug žinių“, – pasakoja Diana Ramanauskaitė, asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.
Ji taip pat dalinasi, kad vyresniuosius mokinius itin įtraukia protmūšiai, kurie ne tik tikrina žinias, bet ir suteikia naujos informacijos, skatina smalsumą ir susidomėjimą.
Skaitmeniniai įrenginiai mažina dėmesingumą
Mokslo komunikatorius I. Alminauskas sako, kad vaikai – kaip kempinėlės, kurios tiesiog geria informaciją. Ypač jei suaugusieji sugeba ją tinkamai pateikti. Mažieji greit susidomi viskuo ir noriai įsitraukia į mokslinius „N2” šou. Tačiau nuo tam tikro amžiaus juos patraukti tampa sunkiau.
„Jaunimas, pereinantis į suaugusius žmones – sunkiausia auditorija. Kartais gali matyti iš jų veidų, kad šiuo metu jau kalbiesi su savimi. Jų dėmesys kažkur blaškosi. Su jaunesniais vaikais viskas gerai, bet vėliau jie įgyja neteisingus įpročius, kurie blaško dėmesį“, – sako I. Alminauskas.
Pasak jo, vienas tokių įpročių – per dažnas skaitmeninių įrenginių naudojimas. Daugybė mokslinių tyrimų metai iš metų rodo, jog ilgesnis laikas prie ekranų siejasi su prastesne dėmesio koncentracija. Todėl mokslo komunikatorius pataria slėpti telefonus ir grąžinti vaikų dėmesį į „čia ir dabar“ įdomiomis istorijomis, pojūčius žadinančiais eksperimentais ir praktiškomis žiniomis.
Kita vertus, išmaniosios technologijos gali ir pasitarnauti edukacijai bei mokslo populiarinimui. „Daug vaikų dėmesio sulaukia mūsų rūšiavimo ambasadoriai – visur keliaujantys, viešose akcijose dalyvaujantys įspūdingo dydžio ir kostiumų personažai Plastikinis, Popierinė ir Stiklinis. Tiek mažieji, tiek paaugliai skuba su jais nusifotografuoti ir šiais įspūdžiais pasidalinti.Tuo pačiu vaikai susidomi ir informacija apie rūšiavimą bei ekologiją“, – dalinasi D. Ramanauskaitė.
Galimybę gyvai išvysti pašėlusių N2 mokslininkų šou turės vieni iš „Gamtos ateities“ inicijuoto interaktyvaus žaidimo „Rūšiuok ir repuok kartu su „Pijus Opera“! Mokykla prieš mokyklą“ nugalėtojų. Juos sužinosime jau visai netrukus.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ informacija
