Dainininkė Liveta Kazlauskienė šį pavasarį pasitinka itin džiaugsmingai – už nugaros liko ne tik politika, darbas televizijoje, bet, regis, atsitraukė ir sunki vyro Petro Kazlausko liga. Pastaroji buvo gerokai sujaukusi garsios poros gyvenimą. Dabar šeimyninis muzikinis duetas mėgaujasi atsinaujinusia koncertine veikla ir be užuolankų kalba apie tai, kad žmogus turi daryti tai, kas jam geriausiai sekasi, nepasiduodamas atsitiktinėms galimybėms.
Liveta paklausta, kaip jaučiasi dabartiniame savo gyvenimo etape, drąsiai kalba apie tai, jog išsivadavusi iš politinių reikalų ir televizinių sutarčių, kurios buvo gerokai apribojusios pasirinkimo laisvę, jaučiasi daug geriau.
„Vėl esu laisva, galiu daryti tai, ką noriu ir atsiduoti muzikai. Šiemet švenčiame 25-erių metų scenoje jubiliejų, tad veiklos tikrai netrūksta – koncertų maratonas, privačių renginių vedimas – tokia mūsų su Petru kasdienybė“, – džiaugiasi moteris.
Atlikėja atskleidžia, kad jos asmeninės stiprybės paslaptis – gerbėjų ir klausytojų palaikymas, gera nuotaika, kuria dalijasi koncertų metu.
„Aš niekada nelaukiu jokio įvertinimo už nuveiktus darbus, man svarbiausia matyti, kad mano veikla teikia džiaugsmą kitiems. Jokie padėkos raštai neatstos to gero jausmo, kai matau natūralų žmonių džiaugsmą ir tikras nesuvaidintas emocijas. Galvoju, kad turiu nenukrypti nuo „kurso“ ir laikytis savo krypties – tos, kuri teikia daugiausiai malonumo“, – pasakoja Liveta Kazlauskienė.
Paprašyta įvardinti, kuris gyvenimo etapas atrodo spalvingiausias, Liveta nekategorizuoja: „Pradžioje, kai pradėjome dainuoti, buvo daug jausmų. Dėl didžiulio jaudulio nejausdavau malonumo, nežinodavau, kurį priedainį dainuoti, labai stengdavausi. Juk scena – tai mūsų šventovė, jaudindavausi, kad nepadaryčiau gėdos Petrui. Jam esu dėkinga už daug ką savo gyvenime: ir už tai, kad atvedė mane į šou verslo pasaulį“.
Šiuo metu Liveta jaučiasi ištesėjusi pažadą šeimai – atsiduoti tik muzikai – scenai, privatiems renginiams.
Kai baigėme pokalbį, dainininkė prasitarė, kad laukia didelio jubiliejaus renginio vedimas, kuriam skuba ieškoti reikalingų rekvizitų.
„Kai norisi pailsėti nuo kūrybinės veiklos, išeinu apsipirkti. Labai mėgstu Kauno prekybos miestelį „Urmas“. Čia ir pardavėjos malonios, ir aplinka įkvepianti. Be to, randu visko, ko man reikia, o į pastabas, kodėl nesilankau vardinėse parduotuvėse, atsakau, kad perku ne prekinį ženklą, bet daiktą. Jei mane tenkina jo kainos ir kokybės santykis – ko daugiau reikia? Be to, man patinka gerai išlavintas Kauno prekybininkų skonis, geranoriškumas derybų procese, atnaujinti paviljonai“, – dalijasi L. Kazlauskienė.
