Šių metų vasara Lietuvos gyventojų turtui pridarė išskirtinai daug žalos – per tris vasaros mėnesius „Lietuvos draudimas“ užregistravo 10,6 tūkst. kreipinių dėl gamtos jėgų nuostolių. Tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais jų buvo gauta 3,9 tūkst., taigi per metus vasaros gamtos žalų skaičius išaugo kone tris kartus. Draudikai pažymi, kad auga ne tik sukeltų nuostolių skaičius, bet ir vidutinis žalos dydis – jis perkopė 1000 eurų sumą.
Pasak Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktoriaus, šių metų vasara išsiskyrė siautusiomis liūtimis ir audromis, kurios gyventojų turtui padarė reikšmingų nuostolių.
„Šią vasarą matėme visą ekstremalių įvykių seką. Ne kartą siautę stiprus vėjas, liūtys, kruša, žaibai ir elektros įtampos svyravimai sukėlė didelių nuostolių gyventojų turtui. Šių metų statistika aiškiai rodo, kad gamtos jėgų keliama rizika tampa vis reikšmingesnė, o tikrąją gamtos galią numatyti ir jai pasiruošti yra sudėtinga“, – sako A. Juodeikis.
Auga ir žalų skaičius, ir jų dydis
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad gamtos jėgos gyventojams smogia ne tik dažniau, bet ir skaudžiau finansiškai. 2026 m. vidutinė registruota turto žala dėl gamtos jėgų siekia 1 022 eurus. Tuo metu pernai ji sudarė 849 eurus, o 2024 m. – 803 eurus. Taigi per dvejus metus vidutinės žalos dydis išaugo daugiau nei ketvirtadaliu.
Kaip pastebi A. Juodeikis, gamtos jėgų padarytos žalos gali būti labai skirtingos – nuo stipraus vėjo nuplėštų stogų ar apgadintų pastatų konstrukcijų iki liūties užlietų patalpų bei dėl žaibo ar elektros įtampos svyravimų sugadintos buitinės technikos ir kitų elektros įrenginių.
„Vidutinės žalos augimas gerai parodo, kad gamtos stichijų šėlsmas gyventojams atneša vis daugiau nuostolių. Pavyzdžiui, smarki liūtis gali apgadinti pastato viršutiniame aukšte esančias patalpas ir jose esantį turtą, o elektros įtampos svyravimai – namuose naudojamus įrenginius. Todėl vienos audros finansinės pasekmės gali susidėti iš skirtingo pobūdžio nuostolių“, – pažymi A. Juodeikis.
Jau viršyti ankstesnių metų rodikliai
Šių metų gamtos jėgų žalų mastą atskleidžia ir ilgesnio laikotarpio palyginimas. Per pirmuosius aštuonis 2026 m. mėnesius „Lietuvos draudimas“ jau užregistravo daugiau turto žalų dėl gamtos jėgų nei per visus dvylika 2025 ar 2024 metų mėnesių.
Pasak A. Juodeikio, tokia statistika primena, kad gamtos stichijų rizikos nebegalima vertinti vien kaip kelių audringiausių vasaros savaičių problemos. Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai gali kilti skirtingu metų laiku, o jų intensyvumas ir konkrečiai vietovei padaroma žala ne visuomet gali būti tiksliai numatyti iš anksto.
„Gyventojai būna iš anksto perspėjami apie artėjančią audrą ar liūtį, todėl gali sureaguoti pasirūpindami lauke esančiais daiktais, sandariai uždarydami langus, automobilius patraukdami į saugią vietą, kur jų nesugadintų lūžtantys medžiai. Visgi stichinių reiškinių atveju visų aplinkybių numatyti neįmanoma. Būtent todėl svarbu būti pasirūpinus finansiniais draudimo saugikliais, kurie amortizuotų potencialą žalą“, – sako ekspertas.
Gamta šiemet niokojo ir automobilius
Išskirtiniai metai fiksuojami ne tik vertinant gyventojų būsto ir kito turto nuostolius. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius registruotų transporto priemonių žalų dėl gamtos jėgų skaičius jau viršijo visų 2025 ir 2024 metų rodiklius.
Transporto priemonėms žalos dažniausiai kyla tiesiogiai stiprių audrų metu – ant automobilių užvirsta medžiai ar nulūžusios jų šakos, juos apgadina stipraus vėjo nešami objektai, kruša ar intensyvių liūčių sukeltas užliejimas. Vien po rugpjūčio 22 d. šalį užklupusios audros bendrovė buvo sulaukusi daugiau nei 220 pranešimų apie apgadintas gyventojų ir verslo įmonių transporto priemones.
„Automobilių žalų statistikoje matome tą pačią tendenciją kaip ir būsto žalose – per audrą automobilis gali būti apgadintas net stovėdamas įprastoje savo vietoje kieme ar aikštelėje. Kiekvienas toks atvejis primena, kad vertinant savo turto apsaugą verta galvoti ne tik apie dažniausiai pasitaikančias kasdienes rizikas, bet ir apie stichinius reiškinius“, – komentuoja A. Juodeikis.
Būstą draudžia beveik du trečdaliai gyventojų
Augant gamtos jėgų padaromų nuostolių mastui, didėja ir būstą draudžiančių šalies gyventojų dalis. Naujausia „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 2026 m. pagrindinio būsto draudimą turi 64 proc. šalies gyventojų.
Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu prieš metus turinčių būsto draudimą gyventojų dalis siekė 62 proc.
Pasak A. Juodeikio, nors apdraustų būstų dalis didėja, pokytis išlieka palyginti nedidelis, ypač turint omenyje pastaraisiais metais fiksuojamų gamtos reiškinių padarinius.
„Gamtos jėgų sustabdyti negalime, o net ir labai atsakingai pasiruošus audrai visų nuostolių išvengti neįmanoma. Kai vienos žalos vidurkis jau viršija tūkstantį eurų, o atskirais atvejais nuostoliai gali būti nepalyginamai didesni, būsto draudimas tampa svarbia finansine apsauga“, – apibendrina A. Juodeikis.
