Antradienį, rugsėjo 13 d., Panevėžys prisijungia prie didžiausio Europos memorialo po atviru dangumi. J. Tilvyčio g. 1 atsiras keturi „Atminimo akmenys“ (vok. Stolpersteine), priminsiantys apie holokausto metu persekiotus romus. Šios lentelės grindinyje – pirmasis monumentas Lietuvoje, įprasminantis romų bendruomenės tragediją.
J. Tilvyčio gatvėje iki Antrojo pasaulinio karo gyveno ne viena romų šeima. Šios gatvės šaligatvyje įtaisyti „Atminimo akmenys“ pagerbs panevėžietes Oną Matuzevičienę-Bagdonavičiūtę, Anastaziją Jablonskienę-Bagdonavičiūtę, Zosę Matuzevičiūtę, Oną Grachauskienę-Bagdonavičiūtę. Jie taip pat simboliškai primins apie visus romus, kankintus ar nužudytus holokausto metu.
Anot projektą inicijavusio Lietuvos žmogaus teisių centro direktorės Birutės Sabatauskaitės, apie romus, nukentėjusius holokausto metu Lietuvoje kalbama per mažai. „Pripažinti rasinį šios bendruomenės naikinimą tuo metu, kai masiškai buvo naikinami ir žydai, tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu pradėta gan neseniai. Todėl pirmą kartą įamžinta romų kančia padeda įsisąmoninti, jog romai yra ir buvo mūsų visuomenės dalis. Jų istorija yra ir mūsų – visos Lietuvos – istorija“, – sako B. Sabatauskaitė.
„Svarbu, kad romų patirtys pagaliau būtų įamžinamos ir atmenos – ši tauta labai stipriai nukentėjo holokausto metu“, – sako panevežietė Vida Beinortienė, ne vienerius metus užrašinėjusi holokaustą išgyvenusių romų istorijas. Manoma, kad nužudytųjų skaičius gali siekti pusę tūkstančio – tai sudarė trečdalį dabartinės Lietuvojos teritorijoje gyvenusių romų. Dar tūkstantis buvo išvežti priverstiniams darbams į Vokietiją ir okupuotąją Prancūzijos dalį.
1944 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, buvo sunaikintas romų (čigonų) lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų romų tautybės žmonių. Pažymint šią tragišką dieną, kasmet pradėta minėti Tarptautinė romų holokausto aukų atminimo diena. Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, nacių buvo persekiojami dėl rasistinių paskatų – išžudyta šimtai tūkstančių romų, kurių protėvių kartų kartos gyveno Europoje. Ne išimtis buvo ir Lietuva.
„Atminimo akmenys“ jau įrengti Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. „Atminimo akmenys“ – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių, prisijungsi prie šio projekto. „Atminimo akmenys“ yra išsibarstę 21 Europos valstybių, o tokių atminimo ženklų įrengta jau beveik 60 000. Šios idėjos autorius – vokiečių menininkas Gunteris Demnigas, pagaminęs ir Panevėžiui skirtas plokšteles.
Lietuvoje „Atminimo akmenys“ bus dedami Lietuvos žmogaus teisių centro iniciatyva. Projektą finansuoja „Geros valios fondas“, fondas „Erinnerung Verantwortung Zukunft“ (EVZ), remia Goethe‘s Institutas Lietuvoje.
RENGINIO PROGRAMA
16:00 val. „Atminimo akmenų“ atidarymas Panevėžyje, J. Tilvyčio g. 1.
17:00 val. Vidos Beinortienės ir sesers Daivos Tumasonytės parengtos parodos, skirtos romų holokausto aukoms atminti, atidarymas ir Panevėžio vaikų dienos užimtumo centro parengta meninė programa Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Respublikos g. 14.
Manoteises.lt informacija
