Kitą savaitę mokyklų duris pravers tūkstančiai moksleivių. Vieni pro jas žengs pirmą kartą, kiti pradės paskutinius savo mokslo metus. Tradiciškai prieš naujuosius mokslo metus Kauno rajono savivaldybė pakvietė visą švietimo bendruomenę į kasmetinę švietimo konferenciją. Šiemet Lietuvos krepšinio namuose vykusios konferencijos tema – „Fizinė ir emocinė sveikata – raktas į sėkmę“.
Kauno rajonas išlieka auganti savivaldybė – šiais mokslo metais ugdymo įstaigose mokysis 16 596 vaikai, o ugdymo procesą užtikrins 1 360 pedagogų. Nuosekliai gerinant ugdymo kokybę, plečiant švietimo pagalbą ir investuojant į infrastruktūrą, vis svarbesnis tampa klausimas, kaip mokykloje jaučiasi pats vaikas. Būtent todėl šių metų konferencijos dėmesio centre – fizinė ir emocinė sveikata kaip viena svarbiausių vaiko augimo ir sėkmės prielaidų.
Konferencijoje dalyvavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ir viceministras Giedrius Grybauskas, Kauno rajono savivaldybės tarybos nariai, įvairių institucijų atstovai bei gausiai susirinkusi rajono švietimo bendruomenė.
Sveikindama konferencijos dalyvius ministrė R. Popovienė pabrėžė, kad besikeičiant technologijoms, darbo rinkai bei visuomenės lūkesčiams keičiasi ir mokykla, tačiau išlieka esminiai dalykai – vaiko poreikis būti suprastam ir mokytojo darbo svarba.
„Ne mokykla viena viską turi padaryti – ir visuomenė, ir tėvai, ir visa bendruomenė turime dirbti taip, kad būtų pasitikėjimas mokykla ir pagarba mokytojui. Pasitikėjimas profesionalumu yra svarbiausia“, – sakė R. Popovienė.
Ministrė tarp svarbiausių švietimo prioritetų išskyrė lygias galimybes kiekvienam vaikui gauti kokybišką ugdymą, mokymąsi visą gyvenimą, sveikatą ir fizinį aktyvumą. Ji taip pat pasidžiaugė Kauno rajono savivaldybės sprendimais švietimo srityje bei iniciatyvomis, skatinančiomis fizinį aktyvumą ir sportą.
Apie fizinės ir emocinės sveikatos svarbą kalbėjo ir Kauno rajono meras V. Makūnas. Pasak jo, šiandienos vaikai auga sparčiai besikeičiančioje aplinkoje – skaitmenizacija, socialiniai tinklai ir dirbtinio intelekto plėtra keičia ne tik mokymosi procesą, bet ir vaikų bendravimą, laisvalaikį bei kasdienius įpročius.
„Ekranai, judėjimo stoka ir emocinė sveikata – tai trys pagrindiniai iššūkiai, kurie tiesiogiai veikia vaiko sveikatą. Todėl sveikas, fiziškai aktyvus žmogus visais gyvenimo etapais turi būti viena svarbiausių savivaldybės politikos krypčių“, – akcentavo meras.
Kauno rajone tam kuriamos vis platesnės galimybės – investuojama į sporto infrastruktūrą, fiziniam aktyvumui palankias erdves ir paslaugų plėtrą. Sveikos gyvensenos įpročiai formuojami nuo mažens: darželiuose ir mokyklose skatinamas fizinis aktyvumas, vykdomos plaukimo programos, organizuojamos aktyvios pertraukos, sporto varžybos, vasaros stovyklos ir kitos iniciatyvos.
Tačiau vien sukurti galimybių nepakanka – svarbu paskatinti vaikus ir suaugusiuosius jomis naudotis. Tai tapo viena pagrindinių renginio diskusijų krypčių.
Konferencijoje ne mažiau dėmesio skirta emocinei sveikatai. Kauno rajone mokiniams, tėvams ir pedagogams vykdomos psichologinio atsparumo, emocijų valdymo, priklausomybių prevencijos ir kitos sveikatinimo veiklos, prie kurių prisideda Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras, Sporto centras ir Pedagoginė psichologinė tarnyba.
Taip pat aptarti ir Kauno rajono mokinių gyvensenos tyrimų rezultatai, kalbėta apie fizinio aktyvumo stoką, laiką prie ekranų, miego trūkumą, emocinę savijautą ir saugumo jausmą mokykloje.
Didžiausi šiandienos iššūkiai: ekranai, judėjimo stoka ir emocinė sveikata
Vienais didžiausių šiandienos vaikų ir paauglių sveikatos iššūkių tampa per ilgas laikas prie ekranų, nepakankamas fizinis aktyvumas, miego trūkumas ir emocinė savijauta.
Higienos instituto 2024 m. atlikto tyrimo duomenimis, 38,4 proc. Kauno rajono vaikų bent penkias dienas per savaitę mankštinasi ar sportuoja ne mažiau kaip 60 minučių, tačiau kasdien, ne pamokų metu, bent valandą fiziniam aktyvumui skiria tik 12,9 proc. vaikų. Beveik ketvirtadalis – 24,7 proc. – prie ekranų vidutiniškai praleidžia keturias ir daugiau valandų per dieną.
LSMU atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 1350 Kauno rajono 11–18 metų mokinių, nustatyta, kad 39,8 proc. jų miegojo per trumpai, o ilgesnis naudojimasis telefonu ir kompiuteriu didino nepakankamo miego riziką.
2026 m. atlikta 13–16 metų Kauno rajono mokinių Islandijos prevencijos modelio „Planet Youth“ apklausa atskleidė ir pozityvių tendencijų. Savo fizinę sveikatą gera arba labai gera įvardijo 67 proc. merginų ir 77 proc. vaikinų, 59 proc. apklaustųjų savaitgaliais dažnai arba visada leidžia laiką su tėvais.
Fizinio aktyvumo įpročiai formuojami nuo mažens
Kauno rajone ikimokyklinį ugdymą teikia 20 darželių. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose aktyvi fizinė veikla organizuojama ne mažiau kaip dvi valandas per dieną – sporto salėse, lauko aikštelėse, darželių kiemuose, parkuose ar stadionuose.
Vaikams taip pat organizuojamos veiklos trijuose baseinuose, o Girionių darželyje ir Kačerginės mokykloje-daugiafunkciame centre veikia dvi lauko grupės, kurias lanko 30 vaikų. Dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose jau įsteigti neformaliojo ugdymo mokytojų etatai, skirti vaikų fiziniam aktyvumui skatinti, o Savivaldybė siekia tokius etatus steigti ir kitose įstaigose.
Šiuo metu fizinį aktyvumą skatinančius ugdymo organizavimo modelius taiko 16 iš 39 ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą teikiančių švietimo įstaigų, todėl viena iš krypčių – šias praktikas plėsti.
Daugiau galimybių judėti mokykloje ir po pamokų
Kauno rajono mokiniams sudaromos įvairios galimybės būti fiziškai aktyviems ne tik per fizinio ugdymo pamokas, bet ir po jų. Neformaliojo vaikų švietimo veiklose dalyvauja 82,75 proc. rajono mokinių, o nemaža dalis renkasi sporto būrelius – mokyklose juos lanko 22,3 proc. mokinių, dar 17,9 proc. sportines veiklas renkasi pas kitus neformaliojo švietimo teikėjus.
Didelis dėmesys skiriamas ir plaukimo įgūdžiams. Kauno rajono antrokai turi galimybę dalyvauti 32 plaukimo pamokų programoje, kurios metu mokosi ne tik plaukti, bet ir saugiai elgtis vandenyje bei stiprina fizinio aktyvumo įpročius.
Aktyvumas nesibaigia ir vasarą
2026 metais Kauno rajono savivaldybė vaikų vasaros poilsiui ir stovykloms skyrė 200 tūkst. eurų. Surengtos 87 stovyklos, kuriose dalyvavo 1745 mokiniai.
Viena iš iniciatyvų – „Vasara su oranžiniu kamuoliu“, kurios metu Kauno rajono mokyklų sporto bazės buvo atvertos vaikams ir jaunimui, o nemokamose sporto stovyklose sudarytos sąlygos aktyviai leisti vasaros atostogas.
Aktyvūs mokytojai – pavyzdys mokiniams
Svarbų vaidmenį skatinant mokinių fizinį aktyvumą atlieka fizinio ugdymo mokytojai. Kauno rajono ugdymo įstaigose jų dirba 40, iš kurių 19 turi metodininko arba eksperto kvalifikacinę kategoriją.
Mokytojų iniciatyvumas atsispindi ir mokinių pasiekimuose. Daugiau kaip 2 tūkst. Kauno rajono 1–12 klasių mokinių kasmet varžosi 16 skirtingų sporto šakų varžybose, o geriausiai pasirodžiusios komandos atstovauja rajonui Lietuvos mokyklų žaidynėse. 2025–2026 mokslo metais Kauno rajono savivaldybė jose iškovojo III vietą, o Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazija didžiųjų gimnazijų ir progimnazijų grupėje taip pat pelnė III vietą.
Dešimtus metus iš eilės Zapyškyje rengiamos ir tradicinės bėgimo varžybos Kauno rajono mero Valerijaus Makūno ir olimpiečio Kęstučio Orento taurei laimėti, kasmet suburiančios daugiau kaip 400 įvairaus amžiaus moksleivių iš Kauno rajono ir aplinkinių savivaldybių.
Visuomenės sveikatos biuras – fizinei ir emocinei gerovei
Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras įgyvendina įvairias fizinę ir emocinę sveikatą stiprinančias veiklas, skirtas vaikams, jaunimui, jų tėvams, mokytojams ir bendruomenei. Ugdymo įstaigose organizuojamos aktyvios pertraukos, fizinio aktyvumo užsiėmimai, sveikatinimo paskaitos, psichologinės gerovės ir emocijų valdymo veiklos bei priklausomybių prevencijos iniciatyvos.
2025 metais aktyvios pertraukos buvo organizuojamos 16 Kauno rajono ugdymo įstaigų, jose dalyvavo 500 mokinių. Taip pat vykdomos iniciatyvos „Sveikatos iššūkis“, „Pamoka kitaip“, „MO-LEARN“, „Aš ir mano seneliai“. 1, 5 ir 9 klasių mokiniams organizuojami fizinio ugdymo pamokų stebėjimai, kurių metu vertinami mokinių fiziologiniai rodikliai fizinio krūvio metu.
Kauno rajono savivaldybė kartu su Visuomenės sveikatos biuru taip pat įgyvendina projektą „Prevencinių priemonių, stiprinančių visuomenės sveikatą, psichologinę gerovę ir atsparumą, įgyvendinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projektas orientuotas į įvairias amžiaus grupes – vaikus, jaunimą ir senjorus – ir skirtas fiziniam aktyvumui, emocinei gerovei bei psichologiniam atsparumui stiprinti.
Dėmesys mokinių emocinei sveikatai
Kauno rajono ugdymo įstaigose dėmesys skiriamas ir mokinių emocinei gerovei, gebėjimui atpažinti bei valdyti emocijas, įveikti stresą ir laiku gauti reikalingą pagalbą.
Rajone vykdomos socialinio emocinio ugdymo, psichologinio atsparumo ir priklausomybių prevencijos veiklos. Pedagoginė psichologinė tarnyba įgyvendina projektą „Aš + Tu = Mes“, taip pat organizuojamos ankstyvosios intervencijos, meno terapijos, hipoterapijos ir kitos veiklos, skirtos vaikų emocinei savijautai ir socialiniams įgūdžiams stiprinti.
Fiziškai aktyvi bendruomenė – visais gyvenimo etapais
Sveikas ir aktyvus gyvenimo būdas Kauno rajone skatinamas įvairaus amžiaus gyventojams. Kauno rajono trečiojo amžiaus universitete šiemet veikia 17 fakultetų, kuriuose mokosi 690 dalyvių, o per metus surengiama daugiau kaip 300 renginių ir užsiėmimų.
Tarp jų – sveikatinimo paskaitos, fizinio aktyvumo užsiėmimai, sporto šventės, sveikatingumo stovyklos, muzikos terapijos ir kitos veiklos, stiprinančios fizinę bei emocinę savijautą.
Investicijos į sporto infrastruktūrą ir aktyvų laisvalaikį
Kauno rajone nuosekliai plečiama ir atnaujinama sporto infrastruktūra – renovuojami Babtų ir Piliuonos gimnazijų, Babtų gimnazijos Vandžiogalos skyriaus bei Babtų lopšelio-darželio Panevėžiuko skyriaus stadionai, įrengiamos sporto aikštelės ir kitos aktyviam laisvalaikiui skirtos erdvės.
Kauno rajono sporto centre veikia 79 sportinio rengimo grupės, kurias lanko 845 sportininkai. Didėja ir gyventojų susidomėjimas nemokamomis fizinio aktyvumo veiklomis – 2025 metais jose fiksuoti 43 389 apsilankymai.
2025 metais Kauno rajonas buvo įvertintas už aukšto meistriškumo sportininkų rėmimą, masinio sporto tradicijas ir sporto infrastruktūros plėtrą, o 2026 metais tapo pirmąja Lietuvos krepšinio sostine.
Ateities kryptys ir prioritetai
Ateityje Kauno rajone numatoma dar labiau stiprinti fizinei ir emocinei sveikatai palankią aplinką. Viena svarbiausių krypčių – diegti kompleksinį ir technologiškai pažangų mokinių fizinės būklės vertinimo, stebėsenos ir skatinimo modelį, kuris leistų nuosekliau vertinti vaikų fizinę būklę ir skatinti jų aktyvumą.
Taip pat planuojama plėsti fiziniam aktyvumui skirtą infrastruktūrą – įrengti baseiną Kačerginėje, Panevėžiukyje sukurti stacionarią bazę, kurioje visus metus galėtų vykti stovyklos ir aktyvaus užimtumo veiklos, atskirose gyvenvietėse įrengti sporto aikšteles, o prie vandens telkinių – paplūdimius. Seniūnijose numatoma plėsti pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą bei kurti patogesnes jungtis aktyviam judėjimui.
Dėmesys bus skiriamas ir patiems mažiausiems – planuojama plėsti lauko darželių tinklą bei ikimokyklinio ugdymo įstaigose nuosekliai steigti fizinio ugdymo mokytojų pareigybes. Vasaros metu taip pat siekiama daugiau sporto veiklų perkelti į natūralią aplinką ir išnaudoti rajono vandens telkinius aktyvioms treniruotėms.
