Per pastarąjį dešimtmetį iš esmės autobusų ir troleibusų parką atšviežinęs bei naujus technologinius sprendimus įdiegęs Kaunas planuoja kur kas didesnę transformaciją – optimizuoti visą viešojo transporto tinklą. Miestas ruošiasi pereiti nuo plačiai išskaidytos ir dubliuojančios prie kur kas aiškesnės sistemos, tam pasitelkiant terminalus. Ateityje tai padėtų užtikrinti pakankamą transporto priemonių dažnumą, patikimumą ir trumpesnį kelionės laiką.
„Pastarąjį dešimtmetį Kaunas skiria didelį dėmesį viešajam transportui – atnaujinami autobusai ir troleibusai, diegiamos modernios technologijos. Taip pat nuolatiniams keleiviams jau ilgus metus nekeičiama mėnesinė bilietų kaina.
Žvelgdami į priekį, imamės pertvarkyti ir viešojo transporto maršrutų tinklą. Pokyčiai užtikrintų dar patogesnes keliones ir padidintų teikiamos paslaugos pasiekiamumą“, – sako miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Remiantis specialistų skaičiavimais, Kaune užtikrinti greitesnes keliones ir didelį viešojo transporto priemonių dažnumą padėtų skirtinguose mikrorajonuose įrengti specialūs persėdimo punktai – terminalai. Tai – svarbi maršrutų tinklo pertvarkos priemonė, kuri kiek anksčiau buvo numatyta ir miesto Bendrajame plane.
Dabar teikiamas siūlymas tarybai patvirtinti Darnaus judumo plano atnaujinimą, kuriame numatyta ir viešojo transporto pertvarka.
„Per 30 metų Kaune viešojo transporto tinklas plėtėsi, atsirado vis daugiau atšakų. Terminalai taptų viešojo transporto sistemos pertvarkymo įrankiu, leidžiančiu pasiūlyti dažnesnį ir greitesnį susisiekimą. Tai būtų mūsų vairuotojų poilsio ir patogaus keleivių persėdimo vieta.
Viešojo transporto keleiviui svarbu, ar maršrutas kursuoja pakankamai dažnai, ar jis patikimas, ar kelionė nėra per ilga, ar persėdimas aiškus ir patogus. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo savaime suprantama: įlipai į autobusą prie namų ir išlipai ten, kur reikia. Tačiau augančiuose miestuose toks principas ne visuomet leidžia sukurti greičiausią ir patogiausią sistemą“, – teigia Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Konkrečiose miesto vietose įrengus terminalus, būtų sukurtas aiškesnis viešojo transporto tinklas.
Persėdimo punktuose susitiktų skirtingų krypčių maršrutai – iš miesto pakraščių atvykstantys keleiviai čia galėtų persėsti į dažnai kursuojančias pagrindines linijas ir greitai tęsti kelionę.
„Tarp terminalų per tankiausiai apgyvendintas miesto dalis dideliu dažniu kursuotų pagrindiniai maršrutai. Miesto pakraščiuose esančių gyvenamųjų rajonų aptarnavimas būtų pritaikomas prie keleivių poreikio: rytinio ir vakarinio piko metu autobusai važiuotų dažniau. Svarbiausia, kad atvykus į terminalą keleiviui nereikėtų laukti.
Taip būtų sukurtas aiškus viešojo transporto „stuburas“. Keleiviui svarbiausia taptų ne konkretus maršruto numeris, o žinojimas, kad atvykus į terminalą kitas autobusas bus po kelių minučių“, – prideda bendrovės „Kauno autobusai“ l. e. p. generalinis direktorius Mindaugas Tarasevičius.
Įrengus terminalus ir pertvarkius maršrutus, miestas galėtų efektyviau panaudoti vairuotojų darbo laiką ir transporto priemonių ridą. Sutaupyti ištekliai būtų nukreipti į intensyviausias tinklo atkarpas, o mažesnius keleivių srautus turinčios atkarpos – aptarnaujamos pagal poreikį.
„Ilgą laiką šią koncepciją gvildenome ir priėjome prie konkretaus siūlymo. Tai neabejotinai bus ilgas procesas – viešojo transporto transformacija vyks palaipsniui. Nauja tvarka padėtų pritraukti dar daugiau keleivių. Jau dabar vienu autobusu pakeičiame 40 automobilių. Ateityje šie skaičiai galėtų gerokai padidėti.
Šiuo metu vienintelis veikiantis tikras viešojo transporto mazgas yra prie Kauno pilies. Jame įrengta autobusų stovėjimo aikštelė, iš kurios galima organizuoti maršrutus reikiamomis kryptimis ir aptarnauti tų krypčių stoteles. Tačiau tam, kad nauja sistema galėtų funkcionuoti pilnai, reikia bent 6 tokių vietų. Pirmieji terminalai numatyti Raudondvario ir Žemaičių plentuose. Čia reikalingą infrastruktūrą galėtume turėti jau kitąmet“, – tikina M. Matusevičius.
Ateityje kiti terminalai numatyti Savanorių, Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Aleksote ir Panemunėje.
Kaune autobusų maršrutų skaičius nuo 2017-ųjų iki 2024 metų išaugo nuo 38 iki 48, o autobusų tinklo ilgis padidėjo bemaž ketvirtadaliu.
Tuo pačiu per kelerius metus beveik dviem šimtais sumažėjo pagrindinių maršrutų darbo dienų reisų skaičius. Tai rodo, kad tinklas plėtėsi kiekybiškai, tačiau dažnumo ir efektyvumo problemos išliko.
Šiuo metu mieste veikia 69 viešojo transporto maršrutai, apimantys pačius tolimiausius mikrorajonus. Didelė jų dalis tęsiasi per miesto centrą, todėl kai kuriose centrinės miesto dalies stotelėse stoja apie 20 ir net daugiau skirtingų maršrutų.
Kaune planuojamam viešojo transporto maršrutų optimizavimui pritarė Darnaus judumo planų komisija. Šis klausimas spalio 15-ąją bus sprendžiamas ir miesto tarybos posėdyje.
