Naudingųjų iškasenų gavyba turi vykti taip, kad nekiltų nepatogumų vietos bendruomenei, o išeksploatuoti karjerai būtų sugrąžinti gamtai arba pritaikyti visuomenės poreikiams. Dėl šios principinės pozicijos sutarė UAB „Drąseikių karjeras“ vadovas Gediminas Skvernys ir įmonėje su administracijos direktoriumi Rikteriu Mantu bei kitais komandos nariais apsilankęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Kauno rajonas įsikūręs didžiųjų Lietuvos upių slėniuose, kuriuose glūdi dideli smėlio ir žvyro ištekliai, tačiau jų gavyba jau ne vienus metus kelia įtampą tarp verslo ir vietos bendruomenių. Kauno rajono savivaldybės taryba net keletą kartų stabdė verslininkų užmačias kasti žvyrą gamtiniu ir kultūros paveldo požiūriu jautriose Batniavos seniūnijos vietose. Viešuosius interesus teko ginti ir teismuose.
V.Makūnas įsitikinęs, kad pagrindinės konfliktų priežastys yra verslininkų nenoras įsiklausyti į bendruomenės balsą, netinkamas karjerų eksploatavimas, atsainus požiūris į jų rekultivavimą.
Lapių seniūnė Gita Kaminskienė pasakojo, kad Drąseikių karjerą valdančių verslininkų santykis su vietos bendruomene yra kitoks: jie reaguoja į gyventojų pastabas, prisideda prie kelių infrastruktūros, aplinkos tvarkymo, seniūnijos švenčių.
„Esame pasirengę investuoti į karjerų aplinką, kad ji vėliau tarnautų poilsiui, augtų greta esančių sklypų vertė“, – kalbėjo G. Skvernys. Verslininkas pabrėžė, kad jo atstovaujama tarptautinė inertinių medžiagų gavybos kompanija „SigmaRoc PLC“ turi filialų Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Airijoje, Skandinavijos šalyse, kur kalnakasybos verslo standartai yra labai aukšti.
„Su bendruomenėmis derinami svarbiausi klausimai, apie vykdomus darbus gyventojai informuojami interneto platformose, SMS žinutėmis, lanksčiai reguliuojamas įmonių darbo laikas, diegiama pažangi kalnakasybos technika“, – tvirtino G. Skvernys, pabrėždamas, kad tokius standartus sieks įdiegti ir „Drąseikių karjere“.
Apie kompanijos socialinę atsakomybę ir plėtros planus taip pat kalbėjo susitikime nuotoliniu būdu dalyvavęs „SigmaRoc PLC“ plėtros direktorius Emanuelis Maes.
„Drąseikių karjeras“ kasybos procese naudoja ekologišką ir tyliai veikiantį elektrinį laivą-kraną, nuolat laisto žvyrkelius, planuoja išasfaltuoti įvažiuojamąjį kelią.
Verslininkai turi viziją, kaip karjerų vietoje susiformavusi vandens telkinį būtų galima pritaikyti rekreacijai. Rytinėje tvenkinio dalyje vietos bendruomenė, gavusi paramą iš Kauno kogeneracinės jėgainės, įrengė paplūdimį. G. Skvernio teigimu, daugiau investavus į šią vietą, ji taptų dar patrauklesnė. Pakankamai skaidriu Drąseikių vandens telkiniu domisi nardytojai, todėl ateityje čia būtų galima įrengti nardymo centrą ir nedidelį uostelį.
Kol kas aplink tvenkinį gyvenimas verda šiek tiek chaotiškai. Žvejai ir poilsiautojai neretai užklysta į eksploatuojamo karjero teritoriją, todėl G. Kaminskienė ketina parengti schemą, kurioje bus pažymėtos maudynių vietos.
Prie pokyčių nori prisidėti ir verslininkai. „Mums rūpi kaip atrodys karjeras, kai mes jį baigsime eksploatuoti, nemažai darbų galime atlikti jau dabar“, – kalbėjo G. Skvernys.
V.Makūnas pabrėžė, kad bendravimas ir socialinė atsakomybė leidžia problemas paversti naujomis galimybėmis, kurių reikia ir eksploatuojant karjerus. Sektinų pavyzdžių esama ne tik Drąseikiuose. Pavyzdžiui, Batniavos seniūno Šarūno Pikelio ir vietos bendruomenės iniciatyva viename Kvesų karjero tvenkinyje įrengtas paplūdimys su pontonine prieplauka, kur vyksta laivų modelių varžybos.
Susitikime taip pat buvo kalbama apie naudingųjų iškasenų gavybos reglamentavimą, poveikio aplinkai vertinimą, rekultivaciją. Meras tvirtino, kad Kauno rajonas su Jonavos ir Klaipėdos rajonų savivaldybėmis išdiskutuotas pastabas dėl naudingųjų iškasenų gavybos tvarkos pateiks Seimui, kad būtų galima tobulinti atitinkamus teisės aktus.
