Dažnas šlapinimosi poreikis, deginimo pojūtis, skausmas apatinėje pilvo dalyje, rausvas ar drumstas šlapimas – tai pagrindiniai šlapimo pūslės uždegimo, dar vadinamo cistitu, požymiai. Ši nemaloni liga gali ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę, sumažinti darbingumą ir sukelti diskomfortą. Apie tai, kaip ją suvaldyti ir išvengti, pasakoja šeimos gydytoja Laurita Jasiūnaitė.
Kas sukelia šlapimo pūslės uždegimą?
Pagrindinis kaltininkas – žarnyne natūraliai aptinkama bakterija Escherichia coli, atsakinga už apie 85% cistito atvejų. Rečiau ligą sukelia virusai, chlamidijos, mikobakterijos ar grybeliai. Taip pat uždegimas gali būti neinfekcinis, atsirandantis dėl chemoterapijos, radiacijos ar autoimuninių ligų.
Maždaug 30–50% moterų, kurioms diagnozuojamas ūminis cistitas, vėliau susiduria su pasikartojančia ligos forma. Jei uždegimas pasireiškia bent du kartus per pusmetį arba tris kartus per metus, jis laikomas lėtiniu.
Kas didina cistito riziką?
Rizikos veiksniai apima nėštumą, dažnus lytinių partnerių pasikeitimus, menopauzę, neišsamią šlapimo pūslės ištuštinimą, higienos trūkumą ir išmatų nelaikymą. Taip pat didesnę tikimybę susirgti turi asmenys, sergantys cukriniu diabetu, šlapimo takų akmenlige, onkologinėmis ar imunodeficitinėmis ligomis.
Pasikartojančio cistito priežastys dažnai slypi netinkamame gydyme. Kai kurie pacientai per anksti nutraukia antibiotikų kursą arba vartoja anksčiau likusius vaistus, taip skatindami ligos atsinaujinimą.
Kokie simptomai būdingi cistitui?
Dažniausi požymiai – skausmingas šlapinimasis, nuolatinis noras šlapintis, skausmas apatinėje pilvo dalyje, pakitusi šlapimo spalva. Vyresnio amžiaus žmonėms simptomai gali pasireikšti silpnumu, karščiavimu, o jei uždegimą sukėlė chlamidijos – išskyromis iš šlaplės ar makšties.
Kodėl moterys serga dažniau nei vyrai?
Moterys cistitu serga dažniau dėl trumpesnės šlaplės ir organizmo pokyčių menopauzės bei nėštumo metu. Priešingai, vyrų anatominės savybės, tokios kaip ilgesnė šlaplė ir prostatos sekretas su antibakterinėmis savybėmis, sumažina jų riziką sirgti. Tačiau vyresni nei 60 metų vyrai yra labiau linkę į šlapimo takų infekcijas.
Kaip diagnozuojamas šlapimo pūslės uždegimas?
Diagnozei patvirtinti atliekamas šlapimo tyrimas, o pasikartojančio uždegimo atveju – šlapimo pasėlis su antibiotikograma, siekiant nustatyti efektyviausią gydymo būdą. Norint gauti tikslų rezultatą, būtina tinkamai surinkti rytinio šlapimo vidurinę porciją ir pristatyti ją į laboratoriją per dvi valandas.
Kaip suvaldyti pasikartojantį cistitą?
Pagrindinė strategija – prevencija po gydymo antibiotikais. Tyrimai rodo, kad D-manozė, natūralus cukrus, randamas kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse, gali sumažinti infekcijų pasikartojimą. Jis neleidžia E. coli bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo pūslės sienelių, taip sumažindamas uždegimo riziką.
Europos urologų asociacija rekomenduoja D-manozę kaip vieną iš prevencijos priemonių. Tačiau jos nerekomenduojama nėščiosioms, nes kol kas nėra atlikta pakankamai tyrimų, o diabetu sergantys pacientai turėtų stebėti gliukozės kiekį kraujyje.
Be to, cistito prevencijai svarbios Lactobacillus bakterijos (L. rhamnosus, L. reuteri, L. casei, L. crispatus), kurios palaiko sveiką mikroflorą žarnyne ir lytiniuose organuose, taip užkertant kelią infekcijoms.
Kaip sumažinti cistito riziką?
Norint apsisaugoti nuo šios ligos, būtina laikytis keleto svarbių principų:
- Gerti pakankamai skysčių (bent 1,5 l per dieną), kad organizmas efektyviai pašalintų bakterijas.
- Rinktis natūralaus pluošto apatinius drabužius, vengti per ankštų drabužių.
- Po lytinių santykių kuo greičiau nusišlapinti.
- Laikytis higienos taisyklių, vengti lytiškai plintančių ligų.
- Stiprinti imuninę sistemą per subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, stresą mažinančias veiklas.
Pasak „ECOSH“ įmonės vadovės Aistės Pranukevičienės, preliminarūs tyrimai rodo, kad D-manozė ne tik padeda išvengti cistito, bet ir gali būti naudinga kaip prebiotikas, skatinantis gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne. Kadangi sveika mikroflora yra tiesiogiai susijusi su šlapimo takų sveikata, probiotikų vartojimas gali tapti dar viena svarbia prevencijos priemone.
