Iš pirmo žvilgsnio tai tik dar vienas picos priedas – vaisius tarp sūrio, kumpio ir padažo. Tačiau vos tik pasigirsta žodžiai „ananasai ant picos“, socialiniai tinklai įkaista, o skonių ginčai įgauna beveik ideologinį atspalvį. Kodėl šis derinys kelia tiek emocijų ir kaip jis tapo viena labiausiai diskutuojamų maisto temų pasaulyje?
Iš Kanados – į viso pasaulio virtuves
Nors Havajų picos pavadinimas sufleruoja tropinę kilmę, ją išrado ne Havajuose, o 1962 m. Kanadoje, graikų kilmės restorano savininkas Sam Panopoulos. Jo idėja buvo paprasta – išbandyti saldumo ir sūrumo kontrastą. Tai, kas prasidėjo kaip eksperimentas, netrukus paplito pasaulyje. Šiandien net ir pica Šiauliuose ar kituose Lietuvos miestuose dažnai siūloma su įvairiomis ananasų variacijomis – nuo klasikos iki netikėtų derinių, tinkančių skirtingiems skoniams.
Skonių klausimas ar tradicijų pažeidimas?
Ananasų ant picos tema nėra tik apie skonį. Daugeliui italų virtuvės gerbėjų tai – beveik šventvagystė. Tradicinė pica asocijuojasi su aiškiomis taisyklėmis ir ingredientų balansu, kurį vaisiai gali suardyti. Tuo tarpu kiti vertina kūrybiškumą ir naujų skonių derinius – todėl ananasai tampa pasirinkimo, laisvės simboliu.
Vizualinė komunikacija, visuomenės reakcijos
Ši diskusija peržengė ne tik kulinarijos ribas: kai Islandijos prezidentas juokais užsiminė apie ananasų draudimą ant picos, socialiniuose tinkluose kilo tūkstančiai reakcijų, ginčų ir apklausų. Iš pažiūros paprastas ingredientas virto globaliu kultūriniu simboliu, parodančiu, kaip stipriai reaguojame į asmeninius skonio pasirinkimus.
Galbūt tokie, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi, nesutarimai atskleidžia daug daugiau – apie mūsų identitetą, įsitikinimus ir net kultūrinį komfortą. Kitą kartą užsisakydami picą, paklauskite savęs: ar pasirinkimas – tik dėl skonio, ar ir dėl to, kuo tikite?
















