Nors vasara daugeliui asocijuojasi su aktyvesnėmis fizinėmis veiklomis ir laisvalaikio praleidimu lauke, didelė dalis žmonių net ir šiltuoju metų laiku praleidžia ilgas valandas biuruose ar prie kompiuterio ekranų. Ilgalaikis sėdimas darbas, net jei iš pirmo žvilgsnio neatrodo žalingas, gali nepastebimai tapti rimtų sveikatos problemų židiniu. Apie tai, kokių pasekmių gali sukelti pernelyg ilgas sėdėjimas ir kaip joms užkirsti kelią, pataria vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė.
„Ilgą laiką praleidžiant sėdint, raumenys palaipsniui silpnėja, o stuburas patiria netaisyklingą apkrovą, tad mažėja lankstumas. Be to, ilgainiui gali sutrikti kraujotaka, ypač apatinėse galūnėse, o tai didina venų varikozės, aukšto kraujospūdžio, širdies bei kraujagyslių ligų riziką“, – dalijasi V. Bečelytė.
Ji priduria, kad prasta laikysena gali sukelti stuburo iškrypimus, pečių ir kaklo įtampą, apatinės nugaros dalies skausmus. Daug sėdint įprastai nedirba stambieji raumenys: sėdmenų, šlaunų, pilvo, todėl gali sutrikti pusiausvyra, didėja traumų rizika. Be to, ilgas sėdėjimas sulėtina medžiagų apykaitą – sudeginama mažiau kalorijų, tad išauga nutukimo, aukšto cholesterolio ir net 2 tipo diabeto grėsmė.
„Nepaisant fizinio nejudrumo, neretai suprastėja ir psichikos savijauta – mažėja energija, galime jaustis vangūs, mieguisti, dažnam krenta motyvacija. Ilgainiui, nuolatinis sėdėjimas, tiek darbe, tiek namuose, gali būti susijęs ir su nuotaikos sutrikimais ar net depresijos išsivystymu“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Jei vargina skausmai ir raumenų įtampa
Pasak V. Bečelytės, sėdimą darbą dirbantys žmonės dažniausiai į vaistinę užsuka dėl raumenų ir sąnarių skausmų, pečių juostos įtampos ar nugaros skausmų, ypač juosmens srityje: „Tokiais atvejais gali padėti tepalai ar geliai su priešuždegiminėmis veikliosiomis medžiagomis, šildomieji pleistrai. Na, o ilgalaikei raumenų ir sąnarių būklei palaikyti dažniausiai rekomenduojame maisto papildus su kolagenu, vitaminu D, gliukozaminu ar magniu“.
„Camelia“ vaistininkė įvardija, jog nemažai pacientų skundžiasi ir galvos skausmais, susijusiais su įsitempusiais kaklo, pečių raumenimis, prasta laikysena ar akių nuovargiu. Tokiais atvejais, anot V. Bečelytės, itin svarbu nepamiršti poilsio bei subalansuotos mitybos. Esant didesniam diskomfortui, gali padėti paracetamolio, ibuprofeno preparatais, taip pat akių lašai nuo sausumo ir paraudimo.
„Žmonės kreipiasi ir dėl atsiradusio kojų tinimo ar sunkumo pojūčio. Čia pasiteisina preparatai su diosminu ar kaštonų ekstraktu venų sienelėms stiprinti, taip pat kompresinės kojinės ar geliai, mažinantys sunkumo jausmą kojose“, – vardija V. Bečelytė.
Ji pastebi, kad kai kuriems pacientams sėdimas darbas sukelia ir kvėpavimo ar virškinimo problemų – plaučiai tarsi susispaudžia, gali atsirasti „nepilno įkvėpimo“ jausmas, dažni pilvo pūtimo, refliukso ar vidurių užkietėjimo atvejai. Susiduriant su šiais simptomais, vaistininkė pataria daugiau judėti, atlikti tempimo pratimus, ypač ištiesiančius stuburo ir pilvo raumenis, o prireikus rinktis probiotikus, ląstelienos papildus ar preparatus virškinimui gerinti.
„Nuovargis, energijos stoka ir miego sutrikimai – taip pat labai dažnos problemos, su kuriomis susiduria sėdimą darbą dirbantys žmonės. Pirmiausia reikėtų pasirūpinti subalansuota mityba, pakankamu vandens vartojimu, kokybišku poilsiu ir „išsikrauti“ padedančiu fiziniu aktyvumu. Gali būti naudingi ir maisto papildai su B grupės vitaminais, magniu, geležimi ar natūralūs preparatai miego kokybei gerinti, pavyzdžiui, su melatoninu ar valerijono ekstraktu“, – pataria vaistininkė.
Net trumpos pertraukos gali pagerinti savijautą
Vaistininkė dalijasi, kad išėjus pasivaikščioti bent kelioms minutėms po valandos sėdimo darbo, suaktyvėja kraujotaka, sumažėja kaklo, pečių, nugaros ir riešų įtampa, o akys pailsi nuo nuolatinio žiūrėjimo į ekraną. Judėjimas taip pat skatina endorfinų gamybą, todėl gali sumažėti streso lygis, gerėti nuotaika ir dėmesio koncentracija. Net tokios smulkios pauzės ilguoju laikotarpiu duoda daug naudos.
Norintiems sumažinti neigiamą sėdimo darbo poveikį, taip pat svarbu pasirūpinti ergonomiška darbo vieta – patogia kėde su atrama juosmeniui, tinkamo aukščio stalu bei monitoriumi akių lygyje. Rankos turėtų būti sulenktos maždaug 90 laipsnių kampu, kad nebūtų įtampos riešams ir pečiams. Naudinga turėti ir pėdų atramą.
„Tačiau svarbu, kaip elgiamės ne tik darbo metu, bet ir po jo. Žmonės dažnai bando mažinti įtampą netinkamais įpročiais – naršymu telefone, saldžiais užkandžiais ar alkoholiu. Tačiau tokie būdai tik trumpam suteikia palengvėjimą, o ilgainiui gali dar labiau pabloginti savijautą. Vietoje to siūlyčiau rinktis pasivaikščiojimą, tempimo pratimus, sportą ar tiesiog skirti laiką mėgstamiems hobiams“, – pataria „Camelia“ vaistininkė.
