Gerb. mere, liepos viduryje ignaliniečiai kviečia atvaryti į Ignaliną. Kuo ketinama per šventę nustebinti svečius ir, be abejo, pačiu ignaliniečius?
Šiemet Ignalinos miesto šventė vyks liepos 18-20 dienomis. Ignalinai – 159-eri metai. Kviečiame ir laukiame visų, kam Ignalina miela, kas nori puikiai praleisti laiką. Todėl ir šventės pavadinimas – Varom į Ignaliną! Liepos 18 dieną džiaugsimės jaukiu džiazo muzikos vakaru su žinomais muzikantais, taip pat pristatysime Ignalinos vidurvasario misteriją – teatralizuotą koncertą ,,Ratu ratai“. Kartu su Ignalinos liaudies šokių kolektyvais meninėje programoje pasirodys Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis ,,Ievaras“, Vilniaus tautinių šokių ansamblis ,,Sietuva. Pagrindinę šventės dieną – liepos 19-ąją – organizuojama margaspalvė, orkestro ir šokėjų lydima eisena į miesto vasaros estradą prie Ilgio ežero, kur vyks Lietuvos scenos žvaigždžių koncertai, dangų nušvies lazerių šou, jaunimas galės pašėlti naktinėje diskotekoje. Džiaugiamės, kad savo pasirodymą dovanos ir ignaliniečių grupė ,,Spurr“. Dienos programoje – Miko Petrausko muzikos mokyklos mokinių ir mokytojų pasirodymai ,,Gatvės muzika“, Jurgitos Balkevičiūtės grafinių miniatiūrų darbų paroda. Bendradarbiaudami su Ignalinos kraštiečių klubu organizuojame miesto šventei skirtą respublikinį dailininkų plenerą ,,Ignalinos kraštas menininkų akimis“ ir darbų parodos atidarymą. Šventę užbaigsime sekmadienio Šv. Mišiomis, sakralinės muzikos programa Ignalinos bažnyčioje bei teatralizuotu koncertu ,,Mitai ir legendos“ Paplovinio ežero saloje. Žinoma, vyks ir miesto šventei skirtos sporto varžybos, edukacijos, ekskursijos po Ignaliną bei kt. veiklos. Taigi pačiame vidurvasaryje susitikime prie Ignalinos ežerų!
Neseniai Ignalina įamžino „Bratkų“ atminimą, galbūt rajone atsirado ir daugiau naujų objektų, veiklų, turizmo galimybių?
Taip, ši skulptūra mums labai svarbi ir brangi. Ji įamžino kraštiečio Vytauto Šerėno atminimą. Bendrų pastangų dėka buvo įgyvendinta sena šviesios atminties paminklo autoriaus ignaliniečio skulptoriaus Jono Grundos svajonė. Ignalinos miesto skveras, kur pastatyta skulptūra ,,Sveikas gyvas, bratka“, atgijo ir tapo traukos vieta. Na, o tokių vietų turime daug ir tikrai gražių.
Kadangi didžioji mūsų krašto lankytinų objektų dalis yra Aukštaitijos nacionaliniame parke, tai pirmiausia siūlytume aplankyti jo širdį, geriausiu pasaulio kaimu pretenduojančią tapti Palūšę, ir būtinai užsukti į atnaujintą parko lankytojų centrą bei apžiūrėti interaktyvią ekspoziciją ,,Ežerų žmonės“, pasakojančią apie šio krašto istoriją, vietos tradicijas bei ryšį su vandeniu – nuo sielių plukdymo ežerais ir upėmis iki unikalių Sekminių tradicijų Meironų kaime. Palūšėje, Lūšių ežero pakrantėje, kuriamas unikalus nendrinių skulptūrų parkas. Šiemet pastatyta nauja skulptoriaus Alberto Danilevičiaus skulptūra ,,Lūšiukas“. Dabar toje vietoje galima pamatyti jau penkis šio menininko kūrinius.
Vienas iš naujausių, turistų ir vietinių gyventojų mėgstamų objektų Ignalinos mieste – Miško parko takas šalia Palaukinio ežero, kuriame gamtos grožis derinamas su smulkiosios architektūros objektais, poilsio zonomis, edukaciniais stendais ir paveikslais. Juos 2024 metais sukūrė Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Lenkijos ir Prancūzijos menininkai, dalyvavę Ignalinos rajono savivaldybės administracijos projekte „Europa kuria: visi skirtingi, visi lygūs“.
Palūšėje, įgyvendinant parko direkcijos projektą ,,Green Stories“, kuriama Mėnulio laboratorija ir istorinių augalų sodas. Mėnulio laboratorija – tai įrenginys po stikliniu gaubtu, kuriame bus įvairūs jutikliai, stebėjimo kameros, apšvietimas bei augalų auginimo vieta. Na, o šiuo metu jau pasodintą istorinių augalų sodą sudaro 6 ekspozicijos. Trys iš jų supažindina su įvairiais istoriniais laikotarpiais Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko apylinkėse augintais augalais. Kitos trys skirtos parodyti, kaip senuosius augalus galima susodinti šiuolaikiniuose gėlynuose, taip siekiant populiarinti jau primirštas jų rūšis. Sode bus įrengti stendai, apšvietimas, poilsio vietos, lauko klasė. Planai išties dideli ir labai patrauklūs.
Jau ne naujiena, bet tikrai gera žinia, kad šią vasarą vėl lankytojams kasdien nuo 10 iki 18 val. bus atidaryta viena seniausių ir žymiausių Lietuvoje Šv. Juozapo Palūšės bažnyčia. 2024 metais bažnyčią vasaros sezono metu aplankė 14 tūkst. žmonių.
Mes tikrai džiaugiamės, kad Ignalinos rajone atsirado naujų patyriminio turizmo formų, pvz. ,,River Hiking“, kuomet einama upės vaga. Toks žygis, brendant vandeniu, suteikia daug emocijų, adrenalino, yra tikrai nuotaikingas. Kaip ir naktiniai žygiai valtimis, kurių stiklinis dugnas šviečia. Modernėja laivų turizmas, pradėti naudojami elektriniai varikliai ir saulės baterijos. Tai reiškia, kad sprendžiame ne tik turizmo, bet ir tvarumo klausimus.
Savivaldybės administracija šiuo metu daug dirba su prieš kelis metus sukurtos funkcinės zonos VIZA projektais. Ignalinos, Zarasų ir Visagino miestai nusprendė vystyti bendrą turizmo strategiją – išgryninti kiekvieno miesto privalumus, modernizuoti infrastruktūrą, vystyti gamtos ir kultūros paveldo objektų tinklą, o galiausiai sukurti bendrus turistinius maršrutus. Ignalinos rajone lankymui bus pritaikyti ir pagal šiuolaikinius reikalavimus sutvarkyti Ignalinos ir Palūšės paplūdimiai, vizitine Ignalinos kortele tapusi teritorija prie Paplovinio ežero tilto, taip pat Rojaus kaime esančio memorialinio Adomo Hrebnickio muziejaus aplinka. Suplanuotas ir Bendradarbystės centro VIZA–LIFE įkūrimas Lietuvos žiemos sporto centre. Vietiniai gyventojai ir atvykstantys labai laukia, kada bus nutiestas naujas dviratininkų ir pėsčiųjų takas nuo Ignalinos iki Palūšės.
Kuo dar galite pasidžiaugti?
Noriu pasidžiaugti suaktyvėjusia nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių kultūrine ir projektine veikla. Išties turime gražių pavyzdžių, kaip bendruomenės ne tik renginius organizuoja, bet ir prisideda gražinant, tvarkant poilsio vietas, viešąsias erdves, teikiant socialines paslaugas, plečiant savanorystės tinklą.
Praeitais metais savivaldybė skyrė 100 tūkst. Eur Dalyvaujamajam biudžetui – bendruomenių idėjoms realizuoti. Palūšės kaime bus statomas Kultūros ir amatų centras, Vidiškių kaime atsiras sporto erdvė su lauko treniruokliais, Kazitiškio kaimo bažnyčioje restauruojami vargonai. Linkmenyse jau baigiamas įrenti įdomus objektas – šviečiantis ir kviečiantis plaktukas. Jis kvies aplankyti tikrai išskirtinę muziejinę plaktukų ekspoziciją, jau beveik 10 metų veikiančią Linkmenyse, bendruomenės pastate, padovanotą Žanetos ir Antano Kibickų. Siekiama didinti jos žinomumą ir skatinti turizmą. Metalinis šviečiantis plaktukas atrodys efektyviai, suteiks gyvumo ir patrauklumo aplinkai. Jį pagamino Ignalinos krašto menininkas, auksinių rankų kalvis Raimondas Žievys.
Savivaldybėje šiemet surengtos dvi mokslinės konferencijos, kuriose aptarta tai, ką galima sukurti, pasitelkiant vietinius išteklius. Pristatytos kanapių pluošto, avių vilnos, šiaudų ir molio panaudojimo galimybės bei naujausios technologijos, taip pat Europos ateities maisto tendencijos. Verslininkai, bendruomenių atstovai turėjo išskirtinę progą išgirsti pranešimus apie naujausius mokslinius tyrimus, pasidomėti gerųjų pavyzdžių praktika. Smagu, kad Ignalinos krašte turime ir Svirplių ūkį, ir ,,Slow food“ tradicijas plėtojantį avių ūkį ,,Sūrio kelias“.
Šiemet įvedėte rinkliavą už naudojimąsi turizmo ir poilsio infrastruktūra, kodėl priimtas toks sprendimas?
Taip, gegužės mėnesį vykusiame Ignalinos rajono savivaldybės tarybos posėdyje patvirtinti Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Ignalinos rajono savivaldybės viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra nuostatai. Sekant kitų miestų ir kurortinių savivaldybių pavyzdžiu, nuo 2026 m. sausio 1 d. įvesta 2 eurų už vieną nakvynę vietinė rinkliava už naudojimąsi Ignalinos rajono savivaldybės viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra. Esame kurortinė vietovė ir manome, kad ši rinkliava padės sukurti dar patrauklesnę aplinką.
Surinkus viešai skelbiamus duomenis apie apgyvendinimo paslaugų teikėjus Ignalinos rajono savivaldybėje, nustatyta, kad šiuo metu apgyvendinimo paslaugas teikia 77 fiziniai ir 22 juridiniai asmenys (apie 1600 lovų). Atliktos analizės pagrindu prognozuojama, kad į Ignalinos rajono savivaldybės biudžetą už naudojimąsi savivaldybės viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra gali būti surenkama apie 120 tūkst. eurų kasmet. Šios lėšos bus naudojamos viešajai turizmo ir poilsio infrastruktūrai gerinti.
Su rytine Ignalinos rajono siena baigiasi ne tik Lietuvos, bet ir ES, ir NATO siena. Kaip vertinate rajono saugumą esant gan aštriai geopolitinei situacijai?
Ignalinos rajonas, būdamas rytine Lietuvos, Europos Sąjungos ir NATO siena, tikrai turi ypatingą geopolitinę svarbą. Mūsų savivaldybė bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis, rūpinasi civilinės saugos stiprinimu, informuotumu ir bendruomenės švietimu, mokymu bei pasirengimu. Saugumas šiuo metu svarbi sritis, kuriai nuolat skiriame dėmesį, nes mūsų pareiga – būti pasiruošusiems įvairiems scenarijams ir užtikrinti gyventojų ramybę. Prisidedame prie vis stiprėjančios Lietuvos šaulių sąjungos Plk. Prano Saladžiaus 9-osios šaulių rinktinės Ignalinos 904 šaulių kuopos veiklos, Ignalinoje įkurtos Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos darbų, kurie labai svarbūs ugdant jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo dvasią, lavinant krašto gyventojų gynybos įgūdžius. Ignalinos rajono savivaldybės sveikatos biuras bendruomenių nariams organizuoja pirmosios medicinos pagalbos mokymus, tokiuose mokymuose dalyvavo ir savivaldybės administracijos darbuotojai.
Jūsų manymu, ar paribio rajonams skiriamas pakankamas dėmesys, vertinant geopolitinę situaciją? Kokių Seimo, Vyriausybės sprendimų galbūt pasigendate?
Šiandien visi kalba apie regionų politiką, tačiau mūsų įsitikinimu, Lietuvai būtina kryptinga ir nuosekli valstybinė regionų politika, kuri būtų orientuota į visapusišką šalies teritorinį balansą. Kalbame ne tik apie abstraktų dėmesį, bet ir apie labai konkrečius sprendimus – tiek finansinius, tiek strateginius. Ypač tai aktualu paribio rajonams, kurie dėl savo geografinės padėties susiduria su specifiniais iššūkiais: saugumo, socialinės atskirties, prastos demografinės situacijos, investicijų trūkumo.
Regionai, kurie yra mažiau patrauklūs privačiam verslui, neturėtų būti palikti tvarkytis vien savo jėgomis. Valstybė galėtų veikti aktyviau tiek per infrastruktūros projektus, tiek per viešųjų paslaugų stiprinimą, darbo vietų kūrimą viešajame sektoriuje, mokesčių lengvatas.
Geopolitinė situacija verčia mus mąstyti strategiškai: stiprūs regionai – stipri valstybė. Paribio savivaldybės gali tapti ne problema, o valstybės galimybe ir stiprybe.
Interviu išspausdintas žurnale ,,Savivaldybių žinios“ 2025 m. birželis, Nr. 7 (946)
