Neskaičiuojant dviejų techninių pergalių prieš Kauno „Stumbrą“ 2019 metais, Lietuvos futbolo A lygoje atstovaujant „Panevėžiui“ D. Gleveckas dalyvavo net 231-ame mače.
Svetainei fk-panevezys.lt panevėžietis apžvelgė praėjusį sezoną ir pažvelgė į ateitį. Anot buvusio Lietuvos rinktinės gynėjo, jo svajonė – matyti ateityje pilną „Aukštaitijos“ stadioną.
– Jūsų akimis, kaip atrodė praėjęs sezonas?
– Trenerių lūkesčiai visada būna dideli, visą laiką kovojame dėl pergalių. Sezono pradžioje galvoji, kad bus geri rezultatai, bet, kaip parodė laikas, taip nenutiko. Pirmosios rungtynės su FA „Šiauliai“ prasidėjo nuo netikėto baudinio, gavome raudoną kortelę – sezonas prasidėjo nemaloniai.
Geriausias banguoto sezono pavyzdys – rungtynės su „Hegelmann“. Žaidėme rungtynes išvykoje su „Hegelmann“ ir neturėjome jokių šansų, pralaimėjome, bet LFF taurės finale prieš tą pačią komandą atrodėme visiškai kitaip, dominavome ir laimėjome taurę. Ar tai turėjo įtakos noras iškovoti taurę, nes per čempionatą jau buvome praradę galimybes patekti į Europą, ar susitelkimas, sunku pasakyti. Iškovota taurė išgelbėjo mums sezoną, čempionate užimta vieta, aišku, nė vieno netenkino – nei trenerių, nei vadovybės, nei žaidėjų.
– Pradėjote jau dvyliktą sezoną klube. Ar jis kažkuo skiriasi nuo ankstesnių, ar tikėjotės, kad taip ilgai jame dirbsite?
– Kai įkūrėme klubą, dar tiek toli minčių į priekį neturėjome, kaip mums pavyks. Dvyliktame sezone turime labai gerą futbolo maniežą, kuris atsirado Panevėžyje. Tai – išskirtinė dovana miesto futbolo bendruomenei. Pasiruošimas vyksta gana sklandžiai ir skiriasi nuo ankstesnių, kai tekdavo sausio mėnesį treniruotis esant minusinei temperatūrai, o kartais ir prieš treniruotes patiems nusikasti sniegą. Skirtumas yra didelis.
– Komanda jau sužaidė trejas kontrolines rungtynes, komplektacija artėja link pabaigos. Kaip atrodo dabartinis vaizdas iš paties perspektyvos?
– Pirmosios mūsų rungtynės nebuvo gana kokybiškos, neatvyko visi žaidėjai, treniravomės tik pirmą savaitę. Ankstesniais sezonais įprastai pirmąsias rungtynes žaisdavome antrosios savaitės pabaigoje, šiemet tai įvyko po penkių dienų treniruočių, tad tos kokybės ir pritrūko. Kitos rungtynės paliko gerą įspūdį, nauji žaidėjai įsiliejo sėkmingai. Žaidimas buvo vis kokybiškesnis, treneriai patenkinti žaidėjų požiūriu ir atsidavimu darbui.
– Teko anksčiau užimti tiek vyr. trenerio asistento, tiek B komandos stratego pareigas. Nekelia sentimentų ankstesnis darbas su jaunimu?
– B komanda yra gerose rankose, atėjo savo futbolininko karjerą baigęs Linas Klimavičius. Norėčiau palinkėti jam sėkmės ir kantrybės. Manau, jam ta veikla patiks, o aš norėčiau labiau susikoncentruoti į asistento darbą – praleisti treji metai B komandoje irgi nėra mažai. Povilas Lukšys irgi nemažai atidavė savo sveikatos ir kantrybės. Linui palinkėsiu sugrąžinti jaunimą atgal į Pirmą lygą.
– Ar dar yra kokių nors nepasiektų svajonių dirbant „Panevėžio“ klube?
– Esame jauna komanda, bet pasiekėme tikrai nemažai, žaidėme Europos varžybose prieš stiprius varžovus. Matėme, kiek ir kokie sirgaliai tada atvyko į stadioną. Futbolas yra žaidžiamas dėl jų. Mano svajonė viena – nors viskas priklauso nuo komandos rezultatų, kad į stadioną susirinktų kuo daugiau miesto gyventojų ir svečių, ir „Aukštaitijos“ stadionas būtų pilnas.
