Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai surengė susitikimą su Rokiškio rajono gydymo įstaigų darbuotojais – Rokiškio rajono ligoninės, šio miesto pirminės asmens sveikatos priežiūros centro, psichikos sveikatos centro, R. Burnicko bendrosios praktikos gydytojo kabineto medikais, registratūrų ir kt. darbuotojais. Susitikimo tikslas – akcentuoti pagrindines problemas dėl privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) nedraustų gyventojų, išklausyti gydymo įstaigų atstovų pastebėjimų apie atvejus, kai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (ASPĮ) atvyksta PSD nedrausti, bet gydytis norintys asmenys.
Tokią diskusiją paskatino Panevėžio teritorinės darbo biržos Rokiškio skyriaus specialistų ir Panevėžio TLK atstovų susitikimas, vykęs balandžio mėnesį: Darbo biržos Rokiškio skyrius prašė ligonių kasos atstovų PSD problemas aptarti su Rokiškio medikais ir paprašyti jų nesiųsti neapsidraudusių gyventojų į Darbo biržą tam, kad šie gautų bedarbio statusą ir taptų apdraustaisiais valstybės lėšomis.
Diskusiją su ASPĮ darbuotojais pradėjusi Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus (GAS) vedėja Sigita Paulauskienė pažymėjo, kad užsiregistravimas Darbo biržoje neturėtų būti pagrindinis būdas įgyti draustumą – Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų pareiga yra mokėti PSD įmokas, o ne vengti šios prievolės registruojantis Darbo biržoje. Priminti gyventojams prievolę mokėti PSD įmokas S. Paulauskienė ragino ir ASPĮ darbuotojus, nes, anot GAS vedėjos, dažniausiai į gydymo įstaigas kreipiasi užsienyje dirbantys, bet Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugas norintys gauti asmenys, nemokantys PSD.
Paulauskienė išvardijo dažniausias nedraustumo priežastis, informavo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kai į gydymo įstaigą kreipiasi bedarbiai, nėščios ir vaikų turinčios moterys, neįgalieji, dirbantieji pagal autorines darbo sutartis, užsienyje besimokantys studentai ar atvykusieji iš užsienio ir pan.
ASPĮ darbuotojai tikslinosi, per kiek laiko įsigalioja PSD, kai sumokama įmoka, ar reikia mokėti PSD Lietuvoje, jei asmuo dirba užsienyje, teiravosi, kodėl pensinio amžiaus ir iš Darbo biržos su pažymėjimu atvykę asmenys kartais rodomi kaip nedrausti ir kt.
GAS vedėja informavo, jog retais atvejais pensininkai laiku nepasikeičia seno pensininko pažymėjimo į naują arba neatsiima pensijos, todėl draudžiamųjų registre atsiranda jų nedraustumo žyma. Darbo biržos išduoti pažymėjimai neturi jokios juridinės galios – jie įsiregistravusiesiems duodami tik tam, kad būtų galima pažymėti kitą atvykimo į Darbo biržą datą. Jų turėjimas niekaip nesusijęs su bedarbio statuso gavimu.
Susitikime buvo pabrėžtas dar vienas svarbus dalykas – gyventojų draustumo tęstinumas nutrūkus PSD. Kadangi, anot S. Paulauskienės, nutrūkus PSD, kitą kalendorinį mėnesį asmuo gauna visas sveikatos priežiūros paslaugas, bet iki to mėnesio paskutinės dienos privalo susitvarkyti PSD (įsidarbinti, įgyti draustumą valstybės lėšomis arba pats susimokėti PSD įmoką), neretai pasitaiko, kad paslaugomis gyventojai pasinaudoja, tačiau iki mėnesio galo neapsidraudžia. Jei iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos gyventojas nesusitvarko PSD, už jam nemokamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas išieškoma žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui teisės aktų nustatyta tvarka. GAS vedėja kvietė ASPĮ darbuotojus informuoti apie tai pacientus, taip pat priminė, kad ASPĮ turi teisę siųsti užklausas faksu į užsienio ligonių kasą pasiteirauti, ar draustumo patvirtinančio dokumento neturintis iš užsienio atvykęs pacientas yra apdraustas šalyje, kurioje gyvena ir dirba.
Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras teigė, jog ir gydytojai, jei yra žinoma, kad pacientas neturi ilgalaikio sveikatos draudimo, neturėtų ilgesniam laikui išrašyti kompensuojamųjų vaistų, nes įsigijus vaistų tuo metu, kai PSD nutrūkęs, pacientui taip pat reikėtų atlyginti žalą PSDF.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa
