Lietuvai sparčiai plečiant atsinaujinančią energetiką ir prognozuojant spartų elektros poreikio augimą, svarbu išsaugoti galimybę ateityje rinktis ir branduolinę energetiką. Tačiau sprendimus dėl jos plėtros būtina grįsti išsamiais technologiniais, ekonominiais ir saugos vertinimais. Tokią poziciją lapkričio 11 d. vykusiame „Vilnius GreenTech 2026“ forume pristatė „Altra“ vadovas Linas Baužys.
„Šiandien Lietuvai svarbu atsakyti ne į klausimą, kokį reaktorių statysime, o kokią energetikos sistemą norime turėti po dvidešimties ar trisdešimties metų. Vėjas ir saulė turi gaminti kuo daugiau konkurencingos kainos elektros. Tačiau turime galvoti ir apie tai, kas užtikrins patikimą jos tiekimą šalčiausią metų vakarą, kai vartojimas didžiausias, o vėjo beveik nėra. Branduolinė energetika galėtų būti viena iš galimybių, kurias verta atsakingai įvertinti“, – sako L. Baužys.
Energetikos sistemą reikia planuoti ir sudėtingiausioms sąlygoms
2026 metų pradžios šalčiai priminė, kokią įtaką elektros rinkai gali turėti išaugęs vartojimas ir nepalankios gamybos sąlygos. Sausio pabaigoje ir vasario pradžioje Lietuvoje fiksuotas itin didelis elektros poreikis, o sumažėjus atsinaujinančių išteklių gamybai išaugo elektros kainos.
Svarbų vaidmenį užtikrinant elektros tiekimą atlieka ir tarptautinės jungtys, tačiau jų veikla taip pat gali sutrikti. Pavyzdžiui, 2024 metų gruodį pažeista 650 MW galios „EstLink 2“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos buvo atkurta tik po beveik šešių mėnesių.
Pasak L. Baužio, tokie pavyzdžiai rodo, kodėl planuojant energetikos ateitį būtina vertinti ne tik tai, kiek elektros šalis galės pasigaminti per metus, bet ir visos sistemos patikimumą sudėtingiausiomis sąlygomis.
„Energetinis savarankiškumas nereiškia, kad turime atsisakyti elektros importo. Tarptautinės jungtys yra svarbi mūsų energetikos sistemos dalis. Tačiau turime žinoti, kaip sistema veiktų tada, kai elektros poreikis didelis, atsinaujinančių išteklių gamyba sumažėjusi, o dalis įprastų tiekimo galimybių neprieinamos. Energetikos sprendimus turime planuoti ne tik geriausiai, bet ir blogiausiai metų valandai“, – pabrėžia „Altra“ vadovas.
Branduolinė ir atsinaujinanti energetika gali papildyti viena kitą
Diskusijos apie galimą branduolinės energetikos vaidmenį vyksta ir valstybėse, kurios pirmauja plėtodamos atsinaujinančius energijos išteklius.
Vienas tokių pavyzdžių – Danija, viena iš atsinaujinančios energetikos lyderių Europoje. „Eurostat“ duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį net 94,3 proc. šalyje pagamintos elektros buvo iš atsinaujinančių išteklių, daugiausia vėjo energijos. Nepaisant tokios didelės atsinaujinančių išteklių dalies, Danijoje, kuri neturi veikiančių atominių elektrinių, taip pat nagrinėjami ateities energetikos sistemos scenarijai, įskaitant galimą branduolinės energetikos vaidmenį.
2026 metais pristatytoje „Powering Denmark in 2050“ analizėje, kurią Danijos branduolinės energetikos aljanso užsakymu atliko „Quantified Carbon“, nagrinėjama, kaip skirtingi elektros gamybos technologijų deriniai galėtų užtikrinti patikimą ir ekonomiškai konkurencingą energetikos sistemą.
Analizė rodo, kad tam tikromis sąlygomis branduolinė ir vėjo energetika galėtų ekonomiškai papildyti viena kitą. Kartu pabrėžiama, kad branduolinės energetikos ekonominiai rezultatai labai priklauso nuo investicijų sąnaudų ir jų neapibrėžtumo.
Lietuvai šie klausimai taip pat tampa vis aktualesni. Remiantis elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ 2026–2035 metų tinklo plėtros prognozėmis, iki 2035 metų šalies elektros poreikis, priklausomai nuo ekonomikos ir energetikos transformacijos scenarijaus, galėtų išaugti iki 27–47 TWh per metus, palyginti su maždaug 13 TWh 2025 metais.
Elektros poreikį didins pramonės elektrifikacija, duomenų centrų plėtra, elektromobiliai, šilumos siurbliai ir nauji energijai imlūs verslai.
„Kuo daugiau elektros vartosime, tuo svarbiau bus turėti subalansuotą energetikos sistemą. Atsinaujinantys ištekliai, energijos kaupikliai, tarptautinės jungtys ir valdomi gamybos pajėgumai atlieka skirtingus vaidmenis. Todėl neturėtume priešinti technologijų. Turime įvertinti, koks jų derinys Lietuvai būtų patikimiausias ir ekonomiškai naudingiausias“, – sako L. Baužys.
Mažieji moduliniai reaktoriai – viena iš vertinamų galimybių
Viena iš technologijų, galinčių ateityje papildyti Lietuvos energetikos sistemą, yra mažieji moduliniai reaktoriai (MMR). Tai paprastai iki 300 MW elektros galios vienam moduliui siekiantys branduoliniai reaktoriai, kurių dalį komponentų numatoma gaminti gamyklose.
Šių technologijų potencialas siejamas su galimybe užtikrinti nuo oro sąlygų nepriklausomą, mažų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų elektros gamybą. Vis dėlto skirtingos MMR technologijos yra nevienodai išvystytos, todėl jų perspektyvas būtina vertinti atsižvelgiant į technologinę brandą, saugą, ekonominį pagrįstumą, finansavimo galimybes ir integraciją į šalies energetikos sistemą.
Lietuvoje šiuo metu vyksta pasirengimas tokiems vertinimams. „Altra“ taip pat planuoja užsakyti MMR galimybių studiją, kurios rezultatai prisidėtų prie informacijos, reikalingos tolesniems valstybės sprendimams, parengimo.
Numatoma, kad iki 2028 metų galėtų būti parengti vertinimai, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl tolesnės šios energetikos krypties perspektyvos Lietuvoje.
„Branduolinė energetika nėra iš anksto pasirinktas sprendimas. Turime įvertinti technologijų brandą, ekonominį pagrįstumą, saugą, galimas rizikas ir naudą visai energetikos sistemai. Tik turėdami išsamius duomenis galėsime atsakingai spręsti, ar Lietuvai verta žengti toliau. Tačiau būtų neatsakinga šią galimybę atmesti jos net neišnagrinėjus“, – teigia L. Baužys.
Uždarome elektrinę, bet ne branduolinę kompetenciją
Svarstydama ateities branduolinės energetikos galimybes Lietuva turi svarbų pranašumą – per kelis dešimtmečius sukauptą branduolinės energetikos patirtį.
Lietuvoje veikusioje Ignalinos atominėje elektrinėje sukauptos branduolinės saugos, inžinerijos, technologijų, eksploatavimo ir sudėtingų projektų valdymo kompetencijos. Šiandien, vykdant elektrinės eksploatavimo nutraukimą, jos toliau naudojamos ir plėtojamos.
Pasak L. Baužio, šių kompetencijų išsaugojimas svarbus nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą dėl branduolinės energetikos ateities priims Lietuva.
„Uždarome elektrinę, bet ne branduolinę kompetenciją. Jeigu Lietuva ateityje nuspręstų plėtoti naujos kartos branduolinę energetiką, reikėtų žmonių, gebančių profesionaliai vertinti technologijas, jų saugą ir įgyvendinimo galimybes. Šias kompetencijas turime stiprinti jau šiandien“, – sako „Altra“ vadovas.
Sprendimas statyti mažąjį modulinį reaktorių Lietuvoje šiuo metu nėra priimtas. „Altra“ siekia prisidėti prie objektyvaus naujos kartos branduolinės energetikos galimybių vertinimo, kad būsimi valstybės sprendimai būtų grindžiami išsamiais duomenimis.
Daugiau apie „Altra“
Pagrindinis „Altra“ tikslas – saugiai uždaryti Lietuvoje veikusią Ignalinos atominę elektrinę ir nepalikti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo naštos ateities kartoms. Per visą projektą planuojama išmontuoti apie 180 tūkst. tonų įrangos ir jai prilyginamų konstrukcijų bei sutvarkyti apie 1,7 mln. kub. metrų gelžbetonio statybinių konstrukcijų. Po valymo didžioji dalis medžiagų (nemažiau kaip 78 proc.) grąžinama į antrinį žaliavų ciklą, o radioaktyviosios atliekos tvarkomos laikantis aukščiausių saugos standartų.
