Greta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio, Vienybės aikštėje, iškilo naujas meno kūrinys iš bronzos ir plieno. Daugiau kaip 2 tūkst. elementų talpinantys preciziški bareljefai atsispindi reikšmingas Kauno istorijos epochas: miesto ištakas, Napoleono Bonaparto metus ir Laikinosios sostinės laikotarpį. Per trejus metus UAB „Metalo formos“ ir Vyčio paramos fondo iniciatyva gimęs kūrinių triptikas taps nauju istorinės ir kultūrinės atminties akcentu mieste.
Naujas meno kūrinys – trys didelio formato bronzinės-plieninės plokštės, kuriose pavaizduota keli šimtai figūrų, pastatų, technikos elementų. Preciziška kompozicija sukurta „Lego“ principu, jungiant maždaug 2 tūkst. detalių į vientisus paveikslus, sumontuotus ant nerūdijančio plieno pagrindų.
„Šiandien noriu padėkoti Vyčio paramos fondui ir Viliui Kavaliauskui už idėją pasakoti Kauno istoriją štai tokiu būdu. AČIŪ skulptoriui Antanui Vaičekauskui, bendrovės „Metalo forma“ kolektyvui už unikalų meno kūrinį Kaunui ir kauniečiams. Taip pat istorikams Simonui Jazavitai ir Arvydui Pociūnui ir visiems prisidėjusiems!
Tikiu, kad šio kūrinio detalumas, meistriškumas sužavės ne vieną. Matosi kiek daug darbo ir kruopštumo įdėta, kiek praversta istorinių klodų. Džiaugiuosi, jog Kauno galerija po atviru dangumi pasipildė dar vienu reikšmingu akcentu, Ačiū visiems už įdėtą darbą ir šį gražų akcentą“, – lapkričio 6 dienos bareljefų atidengimo renginyje sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasitelkus profesionalius skulptūros ir mažosios plastikos meistrus, naujieji bareljefai įtaigiai pasakoja svarbiausius Kauno istorijos momentus. Projekto pradžia siejama su 1812 m. birželio 25 d. Napoleono Bonaparto laišku, parašytu Kaune ir vėliau parduotu Paryžiaus aukcione. Šis istorinis dokumentas tapo įkvėpimu sukurti bareljefą, skirtą Napoleono Didžiosios armijos žygiui per Kauną.
Vienas žmogus labai daug prisidėjęs prie Kauno reklamos ir nėra gavęs Santakos ordino. Galima būtų įteikti jam, tiesa – po mirties. Tai Napoleonas Bonapartas I, labai mylėjęs Kauną. Nors praleido mieste tik 4 dienas, čia parašė 22 žinomus laiškus – visuose gyrė Kauną. Iš viso Kauno vardas paminėtas 155 dokumentuose, tuo tarpu Lietuva – du kartus mažiau.
Vystantis idėjai, projektas išsiplėtė – bronzinėse plokštėse atgimė ir miesto įkūrimo bei Laikinosios sostinės laikotarpiai, atspindintys turtingą ir daugiasluoksnę Kauno istoriją. Trys bareljefinės plokštės tapo dideliu ir kūrybiškai gyvu projektu. Ypač daug dėmesio skirta Laikinosios sostinės reprezentacijai. Meistrų sukurtus elementus reikėjo keisti, atsižvelgiant į UNESCO pripažinimo kriterijus ir išskirtinį dėmesį modernistinei Kauno architektūrai.
„Per parodų atidarymus yra gražus pasakymas – tegul darbai kalba už autorius. Panaudojome savo technologijas, gabius meistrus, įgūdžius. Prieš dešimtmetį padarėme daugybę istorinių paveikslų su LDK pilimis. Naujieji akcentai – jų tąsa metale“, – kukliai nuveiktus darbus pristatė akcento kūrėjas ir įmonės „Metalo forma“ vadovas Antanas Vaičekauskas.
Autoriai istorines bronzos plokštes mato kaip savotiškus Kauno praeities daugiakalbius gidus. Miesto svečių ir turistų „skruzdžių take“ esantys kūriniai primins svarbiausius istorijos momentus, kadangi bronza ir plienas nėra „guminiai“, ne visi istorijai svarbūs objektai tilpo į galutinį kūrinį – dalis jų liko „už borto“. Miesto gidai juos galės įtraukti į savo pasakojimus.
„Ypač sunku buvo išskirti asmenybes, garsinusias ir reprezentavusias Kauną. Miestui pasišventusių, geresnę visuomenę kūrusių žmonių čia netrūko visais laikais. Kaip paminėti tik kelis, kai Kaunas tapo Laikinąja sostine? Žinoma, išskyrėme ilgametį burmistrą, Vasario 16-osios Akto signatarą Joną Vileišį, be kurio indėlio miestas atrodytų visai kitaip. Netiesiogiai primename ir kitus kūrėjus – „ANBO“ lėktuvą, simbolizuojantį generolą Antaną Gustaitį, bei modernistinių pastatus, įprasminančius tuometinius architektus. Juk apie žmogų geriausiai kalba jo atlikti darbai“, – Kauno miesto muziejaus istorikas dr. Simonas Jazavita.
Ginčų nekėlė tik senajam Kaunui skirta plokštė – jos pagrindu panaudota Tomašo Makovskio 1600 m. graviūra. Joje menininkai ieškojo, kaip galėjo atrodyti prekes plukdę laivai, pirmieji jūreiviai, Kauno žengimas į Hanzos miestų sąjungą. Vienas iš įdomiausių elementų – „sparnuotasis husaras“, apie kurį daug rašo istorikai, tačiau jo vaizdo iki šiol neturi nė vienas Lietuvos muziejus.
Idėjos sumanytojas Vilius Kavaliauskas, o akcento autoriai – skulptorius Antanas Vaičekauskas drauge su UAB „Metalo formos“ kolektyvu – atskleidžia, kad kūrybinis procesas truko net trejus metus (2022–2025). Vieneri metai buvo skirti projektavimui ir derinimui, likusieji – gamybai. Prie kūrinio dirbo net devyni skulptoriai ir trys 3D dizaineriai. Projektas finansuotas ir įgyvendintas per Kauno miesto savivaldybės programą „Kauno akcentai“.
