Švenčiant Rokiškio gimtadienį, prasminga pasižvalgyti ir po miesto praeitį. Tokią galimybę jau trejus metus mums suteikia Rokiškio krašto muziejaus istorikai, kasmet atskleisdami vis kito senamiesčio pastato istoriją.
Kaip sako Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Laima Skardžienė, tokią iniciatyvą skatina aktyvus gyventojų domėjimasis, klausimai, gausus dalyvavimas tam skirtose ekskursijose.
Tad šiais metais miesto gimtadienio proga tęsiamas muziejininkų projektas „Kai pastatai atgauna atmintį“ pakvietė į ekskursijas, kurių metu istorikai L. Skardžienė, Simona Strumskytė, Justinas Malcius supažindino net su trijų pastatų praeitimi. Ir ne tik – trumpai jas surašę iškabino ant kiekvieno iš pastatų – galima bet kada prieiti ir pasiskaityti.
Ten, kur gaudė vargonai ir dūzgė staklės
Seniausios Rokiškio Muzikos mokyklos pastato (Nepriklausomybės a. 2.) istoriją gausiai susirinkusiems rokiškėnams papasakojo istorikė S. Strumskytė.
Kada šis pastatas tiksliai buvo pastatytas, nėra žinių, kažkada tarp 1866-1877 metų. Jį pastatė grafai Tyzenhauzai ir pirmiausia tai buvo prieglauda, nors dabar jis labiau žinomas kaip grafienės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckienės XIX a. įkurta muzikos mokykla, kurioje dėstė garsusis vargonininkas, dirigentas, pedagogas Rudolfas Lymanas.
1919 m. grafai pastatą padovanojo Marijos tarnaitės vienuolėms. Prisidengdamos Lietuvaičių švietimo draugijos vardu, 1923 m. seserys jame įkūrė mergaičių amatų mokyklą. Prie mokyklos veikė bendrabutis ir knygynėlis, buvo įrengtos siuvimo, audimo, knygrišystės ir nėrimo dirbtuvės, kuriose moksleivės atlikdavo praktikos darbus. Kulinarijos ir namų ūkio darbams mokykla turėjo virtuvę, kepyklą, marinatų ir konservų sandėlius bei skalbyklą. Moksleivės taip pat prižiūrėjo vieno hektaro daržą, kuriame augino daržoves. 1946 m. Rokiškio mergaičių amatų mokykla buvo uždaryta, ir dabar jis dažniausiai prisimenamas tik kaip Rudolfo Lymano ir jo muzikos mokyklos namas.
Tyzenhauzų prekybos namai
Šimtmečių istoriją mena ir Nepriklausomybės aikštėje įsikūrę Tyzenhauzų prekybos namai (Nepriklausomybės. a. 8). Dvarui linus eksportuojant į Europą, Rokiškio vardas tapo žinomas tarptautinėje prekyboje, todėl XIX a. pr., Ignoto Tyzenhauzo (1760–1822) laikais, Rokiškyje pastatomi Prekybos namai. Pasirodo, pastatas buvo ne vienas, o du vienodi mūriniai su 6 kolonomis, turėję po 5 parduotuves. Ar tai klasicizmo architektūros pradininko L. Stuokos-Gucevičiaus darbas – neaišku, kaip nežinoma ir abiejų pastatų sujungimo į vieną data. Po vienu stogu tilpo ir dvaro monopolinės prekės, ir vietos pirklių, daugiausia žydų, parduotuvės, amatininkų dirbtuvės.
Sovietmečiu dėl savininkų kaitos ir nepriežiūros Prekybos namai sparčiai nyko, jų tvarkymo darbai pradėti tik 1999 metais.
Nuo laiško iki telegramos
Pirmoji lietuviška pašto įstaiga Rokiškyje veikė Nepriklausomybės aikštės 18-ajame name. 1934 m. rudenį Rokiškio paštas persikėlė į ūkininkų Diržių pastatytą namą Kauno g. 4 (dabar – Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykla). Tačiau pašto istorija šiame pastate neapsiribojo vien laiškų ir siuntinių priėmimu. 1938 m. laikraščio „Pašto pasaulis“ duomenimis, čia veikė ne tik paštas: viršutiniame aukšte penki kambariai buvo skirti įstaigos viršininkui, buvo įrengtas butas gyventojams, taip pat skirtos patalpos Liaudies bankui.
—
Prieš trejus metus istorikai pirmiausia atskleidė pastato Vytauto g. 5 istoriją ir čia įrengė informacinį stendą, pasakojantį Ščiukų šeimos istoriją, iškabų replikas, informuojančias apie veikusį viešbutį „Lietuva“, kino teatrą „Lyra“. Pernai, prieš miesto gimtadienį, atsirado panaši istorija apie garsiąją Zametų šeimą ir jų namus, ten veikusias įstaigas ir parduotuves, taip pat pristatytos pastato, kuris Rokiškyje beveik šimtmetį buvo žinomas kaip bankas, istorijos, ir jį pastačiusių bei gyvenusių namo savininkų – Kielų giminės tragedija.
