Visiškai normalu, jog tarp vaikų ir tėvų gali kilti nesutarimų. Ginčų priežastys gali būti įvairios: noras ilgiau pabūti su draugais, namų ruoša, pažymiai ir kt. Vis dėlto, po vis pasikartojančių ginčų iš vaiko lūpų gali pasigirsti žodžiai: tu manęs nesupranti arba noriu greičiau išsikraustyti. Tad, kaip ieškoti kompromisų konfliktinėse situacijose, pataria Vaiko teisių linijos konsultantė, vaiko teisių gynėja Gita Stankevičiūtė-Sidaravičienė.
Vaiko teisių linijos konsultantai neretai sulaukia skambučių bei žinučių, kuriose vaikai atsiskleidžia, jog jiems trūksta artimo ryšio su artimaisiais. O už vaiko pasakymo „noriu išsikraustyti“ slypi liūdesys, nerimas, baimė, vienišumas ir kiti sunkūs jausmai. Tad vaiko noras atitolti neretai yra ženklas suaugusiesiems, jog vaikui reikalingas mūsų dėmesys, įsiklausymas, artumas ar pagalba.
Raktas į stiprų tarpusavio ryšį – pokalbis
„Pasitaiko situacijų, kai suaugusieji paskuba vaikui atsakyti griežtai ar įsakmiu tonu, o tai paskatina vaiko pyktį, norą atsitraukti ar kitas sunkias emocijas. Tad patariu pasistengti vaikui paaiškinti savo sprendimą ir, pavyzdžiui, vietoje „nes aš taip pasakiau“, verta pasakyti – „nerimauju dėl tavo saugumo“. Atviri, ramūs pokalbiai su tėvais – itin svarbūs emocinei ir psichologinei vaiko sveikatai“, – sako vaiko teisių gynėja.
Dažnai kompromisus sudėtinga rasti situacijose, kai vaikas nori daugiau laisvės bei savarankiškumo – važiuoti į gamtą, nakvoti pas draugus, ilgiau pabūti kieme ar pan. Tokiose situacijose vaiko teisių gynėjai tėvams rekomenduoja apgalvoti, kokie vaiko veiksmai leistų juo pasitikėti.
„Galbūt, kyla nerimas leisti vaikui vienam keliauti į koncertą. Tokiu atveju, galima su vaiku sutarti, kad po koncerto vaikas iš karto grįš namo, o apie kelionę informuos skambučiu. Arba renginio metu pasidalys akimirkomis – atsiųs nuotrauką, vaizdo įrašą. Padėkite vaikui įgyti jūsų pasitikėjimą, tai ne tik jums leis jaustis ramiau, bet ir vaikui suteiks erdvės būti savarankiškesniam“, – pataria G. Stankevičiūtė-Sidaravičienė.
Svarbu atminti, kad bręsdami vaikai vis smalsiau ir drąsiau tyrinėja pasaulį. O suaugusiųjų atsakomybė – ne tik užtikrinti vaiko saugumą, suteikti pagalbą, bet ir paskatinti, palaikyti ir patarti. Ryšys tarp vaikų ir tėvų atsiranda, kai kartu stengiamasi įveikti iššūkius ir kai abi pusės stengiasi ne tik būti išgirstos, bet ir išgirsti vieni kitus.
Svarbu bendrauti nurimus emocijoms
Vaiko teisių gynėjai atkreipia ir vaikų dėmesį – apie savo jausmus verčiau kalbėtis nurimus.
„Sunku palaikyti pokalbį, kai emocijos ima viršų. Todėl vaikams visuomet patariu kalbėtis su suaugusiaisiais, nurimus, o vietoje kaltinimų „tu manęs nesupranti“ ir panašiai, rinktis konkrečias „aš“ žinutes. Pavyzdžiui, „Aš jaučiuosi nusivylęs, kai mane pertrauki, man svarbu išsakyti savo jausmus“, „Aš jaučiuosi geriau, kai mes kalbamės, kai man ramiai paaiškini“ ir pan.“, – sako pašnekovė.
Taip pat vaiko teisių gynėjai vaikams primena, jog svarbu išgirsti ir suaugusiuosius. Dažnai už jų sprendimų slypi labai paprasta tiesa – suaugusiesiems labai svarbus vaikų saugumas.
Kalbėtis apie savo jausmus, ieškoti kompromisų gali būti sunku. Tokiose situacijose tiek vaikams, tiek suaugusiesiems gali padėti konsultacijos, skambinant į nemokamas emocinės paramos ar konsultacijų linijas, pavyzdžiui, Vaiko teisių liniją, Tėvų linija ir pan.
Kilus klausimams, kviečiama žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Vaiko teisių gynėjų interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
