Šiandien, gegužės 15 d., ūkio ministras Evaldas Gustas Lietuvos Respublikos Prezidentūros organizuotame „Saulėtekio“ slėnyje vykusiame mokslo ir verslo partnerystei skirtame renginyje pristatė pranešimą apie galimybę stiprinti mokslo institucijų ir verslo bendradarbiavimą bei skatinti mokslo institucijas kurti pažangias ateities technologijas.
„Verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra būtina šalies pažangos, inovacijų, konkurencingumo didinimo ir gerovės kūrimo sąlyga. Lietuvoje, kaip ir kitose technologiškai dinamiškose valstybėse, vis labiau siekiama suartinti verslo ir mokslo organizacijas bendriems tikslams. Verslo, mokslo ir studijų integracijos procesai būtini kiekvienai šaliai, kurios darnaus vystymosi prioritetas yra konkurencinga ekonomika“, – pristatydamas pranešimą kalbėjo ūkio ministras E. Gustas.
Pasak ūkio ministro, nors esame labai stiprūs pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių, tačiau turimo potencialo iki galo neišnaudojame: „Mokslo ir studijų institucijos dažnai susikoncentravusios į nedidelės apimties pavienius paslaugų ar tyrimų rezultatų užsakymus ir žemą pelningumą, o verslo subjektai linkę užsakinėti didesnės apimties intelektines paslaugas užsienyje. Siekiant pagerinti esamą situaciją, reikalingos paskatos tiek įmonėms, tiek mokslo ir studijų institucijoms, kad jų komandos dirbtų kartu, siekdamos idėją paversti produktu.“
Evaldo Gusto teigimu, šiuo metu vilčių teikia Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, pagal kurias tyrėjai būtų vertinami ne tik už mokslinių straipsnių publikacijas, bet ir už atliktus eksperimentinės plėtros darbus. Būtina plėtoti iniciatyvų tyrėjų, mokslo ir studijų institucijų požiūrį į darbą su įmonėmis.
Ūkio ministro nuomone, svarbu skatinti profesinės ir industrinės doktorantūros studijas. Aukštosiose Europos ir kitų pasaulio šalių mokyklose ryškėja naujas doktorantūros studijų formų poreikis, kai studentai doktorantūros studijas renkasi ne tik siekdami akademinės karjeros, bet ir norėdami integruotis į darbo rinką. Tokiu būdu moksliniai tyrimai yra derinami su praktika.
Anot ūkio ministro, esamą situaciją pagerintų ir tradicinių pramonės sektorių modernizavimas. Svarbu keisti ir verslo atstovų mąstymą ir skatinti įmones iš inovacijų naudotojų tapti inovacijų kūrėjomis. Net ir turėdami ekonominio augimo potencialą, tradicinės pramonės sektoriai, siekdami išlikti konkurencingi, turėtų ieškoti naujų galimybių. Pramonės ir paslaugų sektoriuose inovacijos ir technologiniai pokyčiai yra verslo gyvybingumo arba net išlikimo klausimas.
Būtent inovacijos šiandien veda verslą į priekį, nuo jų taikymo priklauso įmonės ir jos produktų sėkmė rinkoje.Gustas taip pat pabrėžė ateities technologijų, galinčių atnešti kardinalius pokyčius produktyvumui, pajamų paskirstymui, žmonių gerovei ir aplinkai, reikšmę šalies ekonomikai: „Jeigu norime būti lyderiais, o ne sekėjais, jeigu norime turėti ekonominę grąžą, privalome orientuotis ne tik į dabartines, bet ir į ateities technologijas. Tai yra kelias stiprėti mokslui ir stiprinti pramonės bei paslaugų sektorius, didinti inovacijų gausą ir jų kokybę.“
„Saulėtekio“ slėnyje vykusiame renginyje taip pat dalyvavo švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, Prezidentūros, verslo ir mokslo atstovai.
