Saulės energiją naudojančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga – praeitų metų pabaigoje jis perkopė 124 tūkst. O tai yra 40 proc. daugiau nei 2023 metais, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.
„Labiausiai tai lemia žmonių noras sumažinti sąskaitas už elektrą. Šią priežastį įvardijo net 79 proc. Lietuvos gyventojų. Tai natūralu, nes augančios energijos kainos skatina ieškoti ilgalaikių sprendimų, leidžiančių stabilizuoti išlaidas ir tapti mažiau priklausomiems nuo rinkos svyravimų. Be to, pastaruoju metu tiek gyventojams, tiek verslui yra pateikiamos valstybinės paramos saulės elektrinėms įsirengti ar nutolusiems saulės parkams įsigyti“, – saulės energijos bendrovės „Saulės grąža“ užsakymu atlikto „Spinter“ tyrimo duomenis pristato įmonės vadovė Deiminta Noreikienė.
Antroje vietoje pagal svarbą rikiuojasi tvarumas (37 proc.), o trečioje – siekis tapti nepriklausomais nuo elektros tiekėjų (30 proc.).
„Šie rezultatai rodo, kad žmonės saulės elektrines renkasi ne tik dėl finansinės naudos, bet ir dėl platesnių tikslų – mažesnio poveikio aplinkai ir didesnio energetinio savarankiškumo. Vis dažniau gyventojai svarsto ne tik apie dabartines sąnaudas, bet ir apie ilgalaikę naudą – nuo švaresnės energijos naudojimo iki didesnio stabilumo ateityje“, – tyrimo rezultatus komentuoja D. Noreikienė.
Saulės energijos bendrovės direktorė priduria, jog per metus Lietuvoje taip pat išaugo bendra saulės elektrinių galia, kuri visuomenei leidžia generuoti daugiau energijos: „ESO duomenys rodo, kad ji padidėjo daugiau nei 50 proc. – nuo 1 037,4 MW metų pradžioje iki 1 569,8 MW metų pabaigoje.“
Įsirengti stabdo mitai
Nors vis daugiau gyventojų renkasi saulės energiją, dalis visuomenės vis dar tiki mitais. Pavyzdžiui, 28 proc. apklaustųjų mano, kad įsirengti saulės elektrinę brangu, o 21 proc. tiki, kad ji galiausiai neatsiperka.
„Tiesa, saulės elektrinės įrengimas reikalauja pradinių investicijų, tačiau į šį procesą reikėtų žvelgti kaip į ilgalaikę perspektyvą. Dėl mažėjančių įrangos kainų ir valstybės paramos priemonių, atsiperkamumas tampa vis greitesnis. Štai, pavyzdžiui, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau vasario pabaigoje planuoja skelbti kvietimus gyventojams dėl paramos saulės elektrinių įrengimui ant gyvenamųjų namų stogų ir jų įsigijimui nutolusių saulės elektrinių parkuose. Šioms dotacijoms planuojama skirti apie 50 mln. eurų. Gyventojams kompensacija sieks 255 Eur/kW įsirengiant saulės elektrinę ir 323 Eur/kW perkant elektrą iš nutolusių parkų“, – sako D. Noreikienė.
Saulės energijos bendrovės vadovė taip pat priduria, kad fiziniams asmenims investicijos atsiperka vidutiniškai per 2–3 metus, o įsigijus saulės elektrinę iš nutolusių parkų ar įmonėms – per 3–5 metus: „Po to vartotojai gali naudoti elektrą praktiškai nemokamai, o ilgainiui – net uždirbti iš perteklinės energijos pardavimo.“
Kitas mitas – kurį nurodė 22 proc. apklaustųjų – saulės elektrinę sudėtingą įsirengti.
„Dabar viskas vyksta paprasčiau: visas procesas – nuo projekto parengimo iki montavimo ir priežiūros – atliekamas vienoje vietoje. Kadangi tuo rūpinasi viena komanda, nereikia derinti skirtingų tiekėjų ar spręsti techninių klausimų savarankiškai. Tad baimintis sudėtingų procesų tikrai nevertėtų. Be to, juk saulės elektrines galima įsirengti net ir šaltuoju metu laiku, o pavasarį – jau vartoti saulės generuojamą elektros energiją“, – teigia D. Noreikienė.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie saulės energijos vartojimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ 2025 metų sausį, apklaususi 1009 Lietuvos gyventojus nuo 18 iki 75 metų.
