Daugiau nei 120 tūkstančių gyventojų turinti Pakaunė žengia į naują etapą – Kauno rajono savivaldybės taryba rugsėjo 24 d. posėdyje patvirtino bendrojo plano 2-ąjį keitimą. Naujasis dokumentas iš esmės keičia žemės sklypų paskirties tvarką ir statybos leidimų išdavimą – nuo šiol prioritetas teikiamas kompaktinei plėtrai ir vietovės detaliesiems planams.
Atnaujintu bendruoju planu bus vadovaujamasi rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, detaliuosius planus, žemėtvarkos planavimo dokumentus, keičiant žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą ir išduodant statybą leidžiančius dokumentus.
Kauno rajono savivaldybė pabrėžė, kad bendrojo plano sprendiniai nepanaikina galiojančių detaliųjų planų, kaimo plėtros žemėtvarkos planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų sprendinių.
Neatitiko šių dienų poreikio
Pirmasis Kauno rajono savivaldybės bendrasis planas patvirtintas 2009 m. Kadangi Kauno rajono savivaldybė neturėjo savo teritorijos bendrojo plano, o pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą tokie dokumentai buvo privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams, buvo parengtas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas.
„Tuo metu patvirtintas bendrasis planas numatė didelę urbanizacijos plėtrą, kuri vėliau pradėjo vykti nenuosekliai ir tapo sunkiai valdoma. Siekiant suvaldyti chaotišką teritorijų plėtrą, reikėjo nustatyti konkrečias urbanizuojamas teritorijas, taip pat keitėsi ir teisės aktų nuostatos, kurias turėjo atliepti Savivaldybės bendrasis planas“, – priminė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Orliukas.
Atsižvelgiant į tai, 2014 m. buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas.
Daugiausia įtakos dar vienam keitimui turėjo teisinio reguliavimo pokyčiai ir tai, kad kai kurie sprendiniai neatitiko šių dienų poreikio, ypač teritorijose, kuriose urbanizacija vystoma labai sparčiai, arba tais atvejais, kai yra didelis plėtros poreikis, tačiau konkrečiose teritorijose urbanistinė plėtra nenumatyta.
Esminiai pakeitimai
Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojo, patvirtintame Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-ame keitime yra keli esminiai pakeitimai. „Patikslintos arba naujai nustatytos urbanizuojamos teritorijos, naujai nustatytos funkcinės zonos ir jose taikomi reglamentai, prioritetinės plėtros teritorijos, kraštovaizdžio ir gamtinio karkaso apsaugos priemonės, teritorijos, kuriose negalima atsinaujinančių išteklių energijos objektų plėtra, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai ir kiti“, – vardijo G. Orliukas.
Administracijos direktoriaus pavaduotojo žodžiais, naujai urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra suformuota planinė ir erdvinė struktūra, ypač kai trūksta inžinerinės infrastruktūros ir ją reikia planuoti, vystymą būtina spręsti kompleksiškai, numatomas poreikis rengti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius planus.
„Išskiriamos teritorijos, kuriose naujų gyvenamųjų pastatų ir kitų pastatų statyba galima tik parengus vietovės detaliuosius planus. Iš esmės tokia nuostata yra įtvirtinta ir Teritorijų planavimo įstatyme“, – komentavo administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Išskiriamos teritorijos, kuriose naujų gyvenamųjų pastatų ir kitų pastatų statyba galima tik parengus vietovės detaliuosius planus.
Susidomėjimas pokyčiais – didžiulis
Atnaujintame plane numatomas naujas funkcinį zonavimas. Ar savivaldybė prognozuoja padidėjusį prašymų srautą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar būdo keitimo?
„Šiuo metu fiksuojamas labai didelis gyventojų susidomėjimas bendrojo plano pokyčiais. Yra tikimybė, kad padidės prašymų inicijuoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – detaliųjų planų rengimą, nes daugelis teritorijų bus planuojama būtent remiantis detaliaisiais planais. Taip pat, tikėtina, kad padaugės prašymų pakeisti sklypų paskirtį ir (arba) būdą. Tačiau pamažu, tikimės, krūvis stabilizuosis“, – prognozavo Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis.
Darniai ir kompaktiškai
Rengiant dokumentą, buvo numatytos dvi koncepcijos alternatyvos. Pirmoji alternatyva tęsė ankstesnio bendrojo plano idėjas ir rėmėsi spinduline struktūra, kurioje pagrindiniai ryšiai orientuoti į Kauno miestą.
Antroji alternatyva orientuota į darnią ir kompaktišką plėtrą. Urbanistinė struktūra kuriama taip, kad gyvenvietės bendradarbiautų, o viešosios paslaugos ir infrastruktūra būtų plėtojamos ne atskirai kiekviename kaime ar miestelyje, bet sujungtose, vientisose teritorijose pagal jų pranašumus.
Sprendimo rengimo metu buvo pasirinkta antroji plėtros alternatyva, nes ji labiau atliepė teritorijų vystymo poreikius, pagal ją buvo konkretizuoti Bendrojo plano sprendiniai.
Atsižvelgta į kaimynes
Pasak G. Orliuko, bendrojo plano sprendiniai buvo rengiami atsižvelgiant į kaimyninių savivaldybių patvirtintus strateginius dokumentus, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, šiuose dokumentuose suformuotus sprendinius dėl naujų bendrų susisiekimo jungčių, vertinti funkcinio zonavimo sprendiniai ir jais suformuotos galimų veiklų perspektyvos.
„Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendiniais yra užtikrinamos galimybės ir sąlygos kurti darnią ir tarp savivaldybių teritorijų suderintą veiklą. Šie sprendiniai yra suderinti su kaimyninių savivaldybių administracijomis, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas. – Taip pat yra formuojamos kompleksiniu planavimu paremtos teritorijų plėtros perspektyvos, orientuojantis į būtiniausių paslaugų artimiausioje aplinkoje pasiekiamumą, ir darnaus judumo galimybes bei sąlygas formuojančios aplinkos kūrimą.“
Skaičiuojama, kad prioritetinės plėtros teritorijų infrastruktūrai (susisiekimo, inžinerinei ir socialinei) įrengti ir atnaujinti reikės apie 18,2 mln. eurų. Šie darbai bus finansuojami iš kelių šaltinių, tokių kaip savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos, savivaldybės infrastruktūros valdytojų lėšos ir kt.
Valerijaus Makūno, Kauno rajono savivaldybės mero komentaras
Kauno rajonas yra viena sparčiausiai augančių Lietuvos savivaldybių, kurios gyventojų skaičius viršija 120 tūkst., o pagal išduodamų statybą leidžiančių dokumentų skaičių atsiliekame tik nuo Vilniaus. Bendrojo plano 2-asis pakeitimas yra svarbus ne tik specialistams ar vystytojams – jis turės tiesioginės įtakos tam, kaip Kauno rajonas atrodys po dešimties, dvidešimties ir daugiau metų.
Bendrasis planas nėra vien žemėlapyje nubrėžtos teritorijų ribos. Tai susitarimas, kur ir kaip gali augti gyvenamosios teritorijos, kur turi būti vietos verslui ir pramonei, kur būtina išsaugoti miškus, želdynus, rekreacines teritorijas. Mūsų tikslas – kad Kauno rajono plėtra būtų ne chaotiška, o subalansuota ir tvari.
Kauno rajono savivaldybė gerai supranta investicijų ir verslo plėtros reikšmę. Šiam tikslui yra apibrėžtos penkios verslo zonos, tarp kurių Kauno LEZ yra viena sparčiausiai besivystančių Baltijos šalyse. Vis dėlto planuojant plėtrą, svarbu pasverti visus viešuosius interesus.
Ypač jautrus klausimas – miškai, žaliosios erdvės. Sparčiai urbanizuojamoje teritorijoje jų reikšmė tik didėja. Miškas nėra tik neužstatytas plotas žemėlapyje, jis atlieka apsauginę, rekreacinę ir socialinę funkciją, daro tiesioginę įtaką žmonių gyvenimo kokybei. Kuo daugiau žmonių gyvena Kauno rajone, tuo svarbesnės tampa žaliosios teritorijos, kurios šiandien dar atrodo savaime suprantamas dalykas.
Ypač saugome Kulautuvos, Kačerginės ir Zapyškio kurortinę teritoriją, didžiuojamės Kauno marių regioniniu parku, – šios zonos formuoja gyvenimui ir poilsius palankią aplinką, todėl vadinamos „Žaliuoju pakaunės smaragdu“. Todėl savivaldybė nepalaiko Kauno LEZ plėtros miškų sąskaita.
Kauno rajono augimas yra didelė galimybė gyventojams ir verslui. Tačiau augimas savaime nereiškia pažangos. Pažanga yra tada, kai su naujomis darbo vietomis, gyvenamaisiais kvartalais ir investicijomis išsaugome tai, kas daro mūsų kraštą patrauklų gyventi – gamtą, miškus, rekreacines erdves ir subalansuotą aplinką. Būtent tokį principą siekėme įtvirtinti ir bendrojo plano pakeitimais: sudaryti sąlygas plėtrai, tačiau neleisti, kad plėtra pati savaime taptų tikslu.
