Dažniau nei kas antras profesine liga sergantis darbingas keturiasdešimtmetis skundžiasi kaulų ir raumenų sistemos, nugaros ir kaklo skausmais. Tai viena dažniausių nedarbingumo ligų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, o 97 proc. susirgusių – asmenys, vos sulaukę 40-ties. Pasak kineziterapijos specialisto Valdo Tautkaus, žmogaus kūnas yra sudėtingas mechanizmas, tad nemažą vaidmenį šios srities susirgimams turi ir psichologinės problemos.
„Reabilitacijos ir psichinės sveikatos specialistų paslaugos Lietuvoje dar nėra labai populiarios, tačiau akivaizdu, kad kuo toliau, tuo labiau šių specialistų poreikis augs. Šiuo metu labai daug žmonių dirba sėdimą darbą, o tyrimai rodo, kad tai ypač atsiliepia sveikatai: pavyzdžiui, net trečdalis žmonių skundžiasi nuolatiniais nugaros bei kaklo skausmais, be to, Europos Sąjungos tyrimai rodo, jog kas antras darbuotojas kenčia nuo streso“, – pastebi sveikatinimo ir reabilitacijos centro „Upa“ kineziterapeutas Valdas Tautkus.
Anot jo, fiziniai skausmai ir patiriamas stresas darbe yra susiję – žmogaus kūnas yra visuma, tad ir gydyti ne visada reikia tik ten, kur skauda.
Nuo fizinių sutrikimų kenčia stresą patiriantys darbuotojai
Nuo raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų visoje Europoje kenčia milijonai dirbančiųjų. Fizinės šių sutrikimų priežastys ir rizikos veiksniai darbo vietoje dažniausiai susiję su nepatogia laikysena, greitu darbo tempu, pasikartojančiais arba jėgos reikalaujančiais judesiais, prastu apšvietimu, per ilgu sėdėjimu arba stovėjimu toje pačioje padėtyje, tačiau randasi vis daugiau įrodymų apie raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų ryšį su žemu pasitenkinimo darbu lygiu.
„Nors į reabilitacijos specialistus kol kas dažniau kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, atsižvelgiant į pasaulinių tyrimų rezultatus, galima spėti, kad ir Lietuvoje šiuo metu yra bent keli šimtai tūkstančių darbingo amžiaus žmonių, kurių raumenų ir kaulų sistemos veikla yra sutrikusi. Ir nors tai viena dažnesnių 40-mečio sulaukusiųjų ligų, pas gydytoją jie užsuka retai ir nėra linkę skųstis skausmais tol, kol jie tampa nebepakeliami“, – pastebi V. Tautkus.
Ne visada gydyti reikia ten, kur skauda
Skausmo kamuojami žmonės, anot specialisto, net ir apsilankę gydymo įstaigoje, iš jos išeina su standartiniais gydytojų siūlomais problemos sprendimais: „šiek tiek paplaukioti“, „pasimankštinti“ ar „tiesiog daugiau pajudėti“. „Medikų specializacija vis dar yra daugiau vienos krypties, tad požiūris, kad gydyti reikia tik konkrečią skaudamą vietą, nesigilinant į žmogaus organizmo visumą, – keičiasi gana vangiai. Vis dėlto, į žmogaus problemą pažiūrėjus kiek kitaip, atsekus visą skausmo raidą ir jo šaltinį, galima pastebėti įdomių dalykų“, – šypteli kineziterapeutas, diagnostikai sėkmingai taikantis „James Cyriax“ metodiką.
Pasak V. Tautkaus, vienas iš tokių pavyzdžių, į kuriuos gydytojai retai atkreipia dėmesį diagnozuodami nugaros skausmus – kūdikystėje „praleistas“ vienas mokymosi vaikščioti etapas. Ropojimas ir kiti, mūsų akimis gyvūnų elgsenai būdingi dinaminiai pratimai, iš tiesų subalansuoja kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulio veiklą, tad praleidus šį etapą, neišsiugdžius reikiamų refleksų, vėliau dažnai į svečius pasibeldžia nugaros skausmai.
Neretai dar ir Lietuvos „James Cyriax“ diagnostikos mokykla vadinamame sveikatinimo centre „Upa“ dirbantis specialistas testavimo metu tiksliai nustato, kuri kūno vieta yra problemiška ir kokią įtaką paciento būklei gali turėti jungiamojo audinio pakitimai ar vidaus organų negalavimai, sisteminės ligos ar galiausiai – centrinė nervų sistema.
Gijimo procesą stabdo ir stresas
„Centrinės nervų sistemos įtaka savijautai yra didžiulė, tačiau nemažai specialistų to dar neįvertina ir nesistengia apie ligą ir gijimo procesą pacientui aiškinti taip, kad jį nuramintų. Nes žmogui kyla ir daugiau neramių minčių: ar galės laiku po ligos grįžti į darbą, ar dėl ligos gali netekti darbo vietos, ar po nedarbingumo laiko turės pinigų susimokėti už komunalines paslaugas ir taip toliau – o jos gijimo procesui tikrai nepadeda“, – atkreipia dėmesį V. Tautkus.
Anot jo, jei žmogus negatyviai nusiteikęs, susitaikęs su įsisenėjusia problema ir mano, kad niekas jam nebepadės – padėti išties sunku. Todėl specialistams svarbu suprasti, kad visas žmogaus kūnas turi būti vertinamas kaip visuma, o ne atskiros dalys, tuomet ir teigiamų rezultatų bus galima sulaukti greičiau, o ir jie bus tvaresni.
