Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) užsakymu AB „Panevėžio keliai“ įgyvendino orlaivių kilimo ir tūpimo tako dangos kapitalinio remonto darbus VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) skrydžių praktikos bazėje Kyviškių aerodrome. Šis projektas nacionaliniame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2016“ buvo įvertintas ir apdovanotas aukso medaliu.
Atlikdama remonto darbus viena didžiausių Baltijos šalyse lietuviško kapitalo kelių ir geležinkelių projektavimo ir statybos įmonių AB „Panevėžio keliai“ kilimo ir tūpimo tako dangos kapitaliniam remontui surado nestandartinius, ekonomiškai naudingus ir aplinką tausojančius sprendinius, pritaikė statinio informacinio modeliavimo (BIM) metodiką ir automatines įrenginių valdymo sistemas.
„Rengiant orlaivių pilotus labai svarbu, jog turima infrastruktūra atitiktų tarptautiniuose civilinės aviacijos saugos teisės aktuose nurodytus reikalavimus. Rekonstruotas kilimo ir tūpimo takas reikšmingai pagerino studentų skrydžių praktikos vykdymo kokybę bei padeda tausoti turimą orlaivių parką. Gegužės–rugpjūčio mėnesiais skrydžių praktika vykdoma labai intensyviai ir per dieną atliekama 2–3 šimtai pakilimų ir nusileidimų, nuo šiol lakūnai-instruktoriai ir studentai gali jaustis užtikrinčiau nusileisdami ant naujo, lygaus ir saugaus kilimo ir tūpimo tako“, – sakė VGTU AGAI instituto direktorius Jonas Vytautas Jusionis.
Atnaujintas Kyviškių takas leis AGAI užtikrinti kokybišką praktinį pilotų parengimą. AGAI – vienintelė aukštoji aviacijos mokykla Lietuvoje, rengianti keturių svarbiausių aviacijos sričių: aviacinės mechanikos, avionikos, orlaivių pilotavimo ir skrydžių valdymo specialistus, o pagal ugdomų kompetencijų lygį, institutas yra aeronautikos studijų regiono lyderis.
„Dėkojame mūsų užsakovams Vilniaus Gedimino technikos universitetui už parodytą pasitikėjimą. Būtent užsakovas infrastruktūros projektuose formuluoja užduotis rangovui ir uždega žalią šviesą nestandartiniams projektų įgyvendinimo metodams, kurie padeda pasiekti produkto, atitenkančio vartotojui, šiuolaikišką kokybę ir funkcionalumą, ir atlikti tai per trumpiausią įmanomą laiką“, – sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas. – Mes, rangovai, šį projektą vertiname kaip pilotinį Lietuvos aviacijos srityje. Šalyje yra dešimtys aviacijos objektų, kurie fiziškai ir morališkai susidėvėję, tik dalis jų turi įrengtas vadinamąsias juodąsias dangas, kas turėtų užtikrinti aviacijos eismo saugumą. Šių objektų valdytojai disponuoja itin ribotais resursais palaikyti infrastruktūros funkcionalumą. Kyviškių kilimo ir tūpimo tako atnaujinimui pritaikyti sprendiniai – pavyzdys, kaip galima minimaliomis sąnaudomis atnaujinti aerodromų infrastruktūrą, pritaikyti ją tiek vidaus reikmės, tiek priimant užsienio orlaivius“.
Kyviškių aerodromo kilimo ir tūpimo tako darbai pirmą kartą šalies aviacijos istorijoje buvo vykdyti vadovaujantis Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos patvirtintos FIDIC Geltonosios knygos reikalavimais, apimančiais sutarties vykdymą, kai projektavimo ir rangos darbus atlieka tas pats rangovas. Tai leido šiame objekte pritaikyti nestandartinius moderniausius sprendimus ir juos įgyvendinti per daug trumpesnį laiką – numatyti 4 mėnesių trukmės darbai atlikti per vos daugiau nei 2 mėnesius. Per šį laikotarpį buvo sustiprinti tako pagrindai, suformuoti tinkami nuolydžiai, pakeista asfaltbetonio danga, sutvarkytos apsauginės juostos ir atliktas tako žymėjimas.
Iki tol 540 m ilgio ir 23 m pločio Kyviškių aerodromo kilimo ir tūpimo tako asfaltbetonio danga buvo eksploatuota daugiau nei 35 metus, todėl neatitiko aviaciniam saugumui keliamų reikalavimų, buvo pažeista bei deformuota, išvagota 7–9 centimetrų storio plyšiais.
Nacionalinio konkurso „Lietuvos metų gaminys 2016“ pagrindinis tikslas yra didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą. Apdovanojimai teikiami atsižvelgiant į projektų šiuolaikiškumą ir galimybę konkuruoti su geriausiais užsienio pavyzdžiais, inovacijų panaudojimą, gamybos ekologiškumą, ekologinių ir gamtosaugos problemų sprendimą, funkcionalumą ir reikšmingumą visuomenei, ekonomiškumą ir daugelį kitų kriterijų.
Andriaus Repšio nuotr.
