Utenos „Juventus“ komanda Lietuvos krepšinio lygos (LKL), kurią remia „Betsson“, ketvirtfinalyje sukūrė sensaciją, kuomet eliminavo Vilniaus „Rytą“.
Šio ketvirtfinalio bene didžiausia žvaigžde tapo skrajojęs Maxwellas Lewisas.
Ne tik puolime siautėjęs bei sezono rekordus gerinęs (24 tšk., 34 n.b.) legionierius lygiai tokį patį atsidavimą demonstravo ir gynyboje, perimdamas kamuolius ir dalindamas blokus. Nesu savanaudis žaidėjas – tvirtina M.Lewisas.
23 metų 201 cm ūgio amerikietis profesionalo kelią pradėjo neseniai – tik 2023 m., bet per šį laiką bandė įsitvirtinti Los Andželo „Lakers“ ir Bursos „Tofaš“ organizacijose. Galiausiai jo karjera pakrypo į Uteną ir dabar M.Lewisas gali teigti: „Prisidėti prie tokios skambios pergalės man tikrai vienas ryškiausių karjeros momentų“.
Už tai duoklę jis atiduoda komandos draugams, o labiausiai – treneriui Laimonui Eglinskui, kurį vadina ne tik geriausiu šio sezono LKL, kurią remia „Betsson“, strategu, bet ir apskritai vienu geriausių specialistų, su kuriuo yra tekę dirbti.
Pasitikėjimo savimi M.Lewisui nestinga – dabar „Juventus“ kelyje pusfinalyje bus Klaipėdos „Neptūnas“. Amerikietis tiki, kad uteniškiai eliminuos ir klaipėdiečius, pasiekdami istorinę vietą finale.
„Laikausi požiūrio: jog būtumei geru žaidėju, tau reikia būti svajotoju. Aš jaučiuosi geriausiu ir manau, kad mano pasitikėjimas nedings niekur. Esu perėjęs per daug, tad mano pasitikėjimo negali atimti niekas“, – LKL.lt sako jis.
„Juventus“ ir „Neptūno“ kova pusfinalyje startuos trečiadienį, 18.30 val., rungtynes stebėkite BTV kanale ir „Telia Play“.
– Ar jau suvokiate, kiek didelis įvykis Lietuvos krepšinyje buvo ši sensacinga „Juventus“ pergalė prieš „Rytą“?
– Suprantu, žinau, kad „Rytas“ yra Čempionų lygos nugalėtojas, o ši lyga – tikrai respektabili Europoje. Mums nugalėti čempionus yra… Nežinau, net neturiu tam žodžių (Šypsosi).
– Ar galima pasakyti, kad tai viena didžiausių jūsų karjeros pergalių?
– Manau, kad taip. Nors buvau tokiame klube kaip Los Andželo „Lakers“, ten per daug nežaidžiau, tad prisidėti prie tokios skambios pergalės man tikrai vienas ryškiausių karjeros momentų.
– Nežinau, ar jau matėte, bet „Rytas“ atleido savo vyr. trenerį. Kokia buvo jūsų reakcija?
– Taip, mačiau, pagalvojau: oho, buvome priežastis, kodėl taip nutiko. Bet toks krepšinio verslas, taip nutinka.
– Ar spėjote kažkiek pašvęsti patekimą į LKL, kurią remia „Betsson“, pusfinalį, o gal išlaikote susikaupimą tolesnėms kovoms?
– Mano šeima yra Lietuvoje, tad tiesiog nuėjome vakarienės. Norime tai tęsti. Manau, kad dar turime daug ką parodyti, tad ruošiamės kitam etapui, nešvenčiame, liekame paprasti.
– Jei prisiminsime mačą Vilniuje, kas buvo laimingiausias žmogus „Juventus“ ekipos rūbinėje po šios pergalės?
– Turbūt, kad aš (Juokiasi). Manau, kad turėjau daugiausiai energijos, nežinojau, kaip reaguoti, kaip kontroliuoti emocijas, buvau tiesiog labai laimingas už visą komandą. Pralaimėjome 11 kartų iš eilės, o dabar esame čia – oho, kas galėjo pagalvoti? Niekas šiame pasaulyje. Laimėti lemiamas rungtynes svečiuose yra tikrai emocinga.
– Kaip Utenoje jus pasitiko vietos sirgaliai?
– Mūsų sirgaliai buvo labai laimingi. Tačiau jie visada palaikė mus, nepriklausomai nuo rezultatų, ar laimime, ar pralaimime, jų energija yra ta pati, labai tą vertinu. Net kai rinkome pralaimėjimus, jie vis tiek laukdavo po rungtynių, spausdavo ranką, fotografavosi ir palaikė.
– Ar turite paaiškinimą, kaip taip nutinka, kad prieš mėnesį balansuoji ant ribos, jog gali likti net paskutinis lygoje, o po mėnesio žengi į geriausiųjų ketvertą?
– Daug lemia pozityvumas ir motyvacija. Mūsų rūbinė tiesiog stengėsi išlikti kuo pozityvesnė ir eiti į rungtynes po rungtynių, tęsti kasdienius darbus. Net kai pralaimėjome, tai buvo nedideliais skirtumais – trimis, penkiais, dviem taškais ar pratęsime. Mes visada buvome šalia. Žinojome, kad tikrai turime potencialo ir jį tiesiog parodėme pačiu svarbiausiu metu.
– Sutiktumėte, kad šioje ketvirtfinalio serijoje psichologija gal tapo net svarbesniu faktoriumi nei taktika?
– Mes tiesiog žinojome, kad galime. Žinojome, kad esame geri. Kai žiūri į mūsų komandą nuo įžaidėjo iki centro, matai, kad tikrai esame geri. Esame gera komanda. Nebuvome nei nervingi, nei išsigandę, tiesiog buvome pasiruošę kautis. Labai džiaugiuosi, kad pirmas rungtynes žaidėme namuose, tai uždavė toną. Žinau, kad taip buvo dėl arenos užimtumo ir tai taip pat mums padėjo. Nežinau, gal „Rytas“ galvojo, jog ir taip mus nugalės, tad jiems nerūpėjo. O mes padarėme, ką turėjome.
– Prieš ketvirtfinalį stebėjote filmą „Siekiant šlovės“ apie Nigelą Hayesą-Davisą. Kiek inspiracijos pridėjo jis?
– Tai buvo šiokia tokia motyvacija, nes pamatėme, per ką jis perėjo, žaisdamas „Žalgiryje“, po to turėjęs prastą etapą Barselonoje, bet Nigelas toliau dirbo, kol tapo Eurolygos čempionu. Jaučiau, kad gavome žinutę eiti toliau, toliau save spausti ir nepasiduoti. 11 pralaimėjimų iš eilės yra labai daug, ypač, kai nežaidi per savaitę 2 rungtynių. Vis pralaimėdavome ir vis laukdavome kito mačo. Tai užtruko labai ilgai, patikėk. Bet galiausiai viskas susiklostė puikiai ir tikiu, kad dalykai nenutinka be priežasties. Tai parodė, kokie kieti psichologiškai esame.
– Papasakokite, ką Laimonas Eglinskas nuveikė per pastarąjį mėnesį, kad pakeistų „Juventus“ ekipos veidą taip kardinaliai?
– Jis yra puikus treneris, kurį labai vertinu, Laimonas veikiausiai antras geriausias treneris, pas kurį esu žaidęs. Jo taktika yra puiki, jis supranta žaidimą, supranta mūsų stiprybes, nors yra jaunas. Jei matys, kad kažkurioje vietoje esame stiprūs, jis stengsis per tai žaisti ir tai išnaudoti. Tai man labai patinka.
– Jei L.Eglinskas yra antras geriausias treneris, kas jums buvo pirmasis?
– Mano koledžo treneris, su kuriuo dirbau „Pepperdine“ universitete, Lorenzo Romaras. Po jo išvykau į NBA.
– Kėdainių klubas prieš jums pasirašant L.Eglinską atsisakė jo paslaugų. Žiūrint retrospektyviai, ar tai buvo didžiausia šio sezono vagystė?
– (Juokiasi) Nepasakyčiau taip, nes Kęstutis taip pat buvo geras treneris, tiesiog labiau senosios mokyklos. Su tuo nėra nieko blogo, tiesiog matome tendenciją Europoje ir pasaulyje, NBA, kad treneriai jaunėja. Mums tai tiesiog išėjo į naudą, mums reikėjo to šviežumo, prisitaikymo ir galbūt kitokių taktikų, treneriai tiesiog viską mato skirtingai ir viskas su tuo gerai.
– Jus pats žaidėte nuostabią atkarpą pastaruoju metu. Ar tai sukurti jums padėjo trenerio suteikiamas pasitikėjimas ir laisvė?
– Jis man duoda pasitikėjimo, galimybių parodyti, kad galiu atakuoti su kamuoliu rankose, kad galiu ne tik išnaudoti progas, bet ir jas susikurti. Jis mane spaudžia ir jaučiu tą pasitikėjimą, žinau, kad turiu būti visada pasiruošęs atlikti savo darbą, nes šansų treneris man suteiks. Galėsiu atakuoti, atakuoti ir atakuoti. Ačiū treneriui už šį pasitikėjimą.
– Martynas Gecevičius, komentuojantis LKL, kurią remia „Betsson“, kovas teigė, kad emocijos, kurias rodo L.Eglinskas ir jūs, jam atrodo panašios. Ar tikrai jaučiatės atradęs ypatingą ryšį?
– Žiūrėjau rungtynių epizodus, mačiau, kaip ketvirtame kėlinyje jis nusimetė švarką ir prasisegė marškinius (Juokiasi). Tai rodo, kad jis 100 proc. buvo rungtynėse. Man tai labai patinka. Jis jaučia tai, ką jaučiame mes.
– Rodote ne tik solidžius epizodus puolime, bet ir gynyboje. Kiek tokie momentai kaip blokai jums padeda įgyti energijos ir puolimui?
– Galėčiau taip sakyti. Kol žaidžiu Europoje, leidžiu savo gynybai stumti mane pirmyn. Nesu tas žaidėjas, kuris tiesiog savanaudiškai nori būti su kamuoliu. Gynyba lydi puolimą ir tai padeda visai komandai. Žaidimas vyksta 5 prieš 5, ne 1 prieš 1, tad jei komandos draugas stringa, turime padėti vienas kitam, stengiuosi būti atsidavęs komandai.
– Iš to, kokį žaidimą rodote, galima kelti klausimą – ar esate Eurolygos potencialo žaidėjas? Kaip manote pats?
– 100 proc. Tikiu, kad esu ne tik Eurolygos, o NBA potencialo žaidėjas. Noriu praleisti dar bent vienerius metus Europoje, tobulėti, nes vis dar esu jaunas, man 23-eji. Demonstruoju geriausią krepšinį, kokį esu žaidęs. O po 2–3 metų tikiuosi dar grįžti į NBA, mano tikslas – garantuotas kontraktas NBA.
– Teko matyti, kad socialiniame tinkle jus pasveikino ir buvęs komandos draugas Marekas Blaževičius, gal turite žinutę jam?
– Jis visiškai mano vyrukas, geras tiek aikštėje, tiek už jos. Myliu jį. Jis puikus aukštaūgis, labai fiziškas, man labai patiko žaisti su juo ir ilgiuosi to.
– Dabar jūsų pusfinalyje laukia „Neptūnas“. Kokia yra jūsų svajonė šio sezono finišui?
– Būsiu atviras: mes nugalėsime „Neptūną“, bus labai svarbios pirmos rungtynės, bet seriją laimėsime. Neturiu jokios abejonės savo mintyse. Vėliau – „Žalgiris“, tai labai gera komanda, pralaimėjome jiems paskutines reguliaraus sezono rungtynes, nors kovojome tris kėlinius. Reikės stengtis nekartoti klaidų, nes jie labai greitai gali perimti rungtynių kontrolę. Manau, treneris paruoš gerą planą.
– Kaip išlaikyti visą šį įspūdingą pasitikėjimą savimi, neperdegant po tokio emocingo ketvirtfinalio?
– Tiesiog tikėti darbu. Aš pats įdedu daug darbo, visada esu salėje, prašau asistentų, kad jie su manimi dirbtų papildomai. Laikausi požiūrio: jog būtumei geru žaidėju, tau reikia būti svajotoju. Aš jaučiuosi geriausiu ir manau, kad mano pasitikėjimas nedings niekur. Esu perėjęs per daug, tad mano pasitikėjimo negali atimti niekas.
